Praėjusiais metais buvau visaip kaip sukvailinta, kai apsiskelbiau apie savo dalyvavimą talkoje „Darom“. Neva esu teisuolė ir t.t. Deja, nuo ryto iki vakaro su pečius narinančiomis padangomis nei tąkart, nei vakarykštėje  akcijoje nelaksčiau, taigi manau išsigynusi:) Bet užtat – Gabija viena, Gabija kita, Gedminai, Inara, Greta, Kamile, Agata, Viktorija, ačiū Jums už dalyvavimą! Taip, taip – šiemet labai įdomiai nutiko. Patingėjau ieškoti artimiausio susibūrimo taško, tai stabtelėjau ant gyvenamajame rajone esančio kalno ir ten bebūdama virtau koordinatore. Būrelio mielų padaužų koordinatore.

Kalnelytis

Tiesiog pradėjau šmėžuoti su bandomais praplėsti maišais rankose ir nė nepastebėjau kaip po kelių minučių telikau vos su dviem, nes kiti buvo išdalyti!! Netgi teko grįžti daugiau pasiimti. Kitaip negalėjau – vaikai degte degė noru rinkti šiukšles! Nugirdau kaip viena mergaitė tylomis sušnibždėjo savo draugei: „Aš tau sakiau, kad šiandien galima.“. Tai ne – matot, kitomis dienomis negalima! Ei, juokaujat gal? Galima ir šiandien, galima ir rytoj, bet kada, kada tik norisi. Ši diena tėra tam priminti. Juk taip?

Darom 2011

Visai nesvarbu, kad vaikai, kaip vaikams būdinga, ilgesniam laikui nesukoncentravo dėmesio ir nuo pakalnės prie konteinerių su pilnutėliais maišais keliskart kerėblinausi viena pati. Be proto džiaugiuosi, kad jie nepatingėjo atsitraukti nuo savo žaidimų (niekieno neverčiami, suprantama, vėliau užsimanė saldainių, daugmaž taip kikendami ėmė kumščiuotis tarpusavyje: „Kas mums iš to, kad mes čia renkam?“, užtat jie sprendė savarankiškai, tad apie jokius galimus šios akcijos privalomumus ateityje neverta nė prasižioti) bei pabūti rimtais piliečiais! O mano nemadingas noras būti mokytoja tik dar labiau sustiprėjo. Gal kada nors gyvenime taip ir įvyks. Norėčiau norėčiau norėčiau.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“