Iš tiesų – atsakinėdama į jūsų laiškus, padėjau ne jums. Juk nesu naivi altruistė. Aš padėjau sau. Ištiesiau pagalbos ranką sau – moteriai, kuri trisdešimt penkerių neteko svajonių darbo televizijoje. Padėjau sau – moteriai, kuri būdama trisdešimt trejų prarado tikrą šeimą ir tapo išsiskyrusia moteryte su kraičiu. Padėjau sau – moteriai, kuri būdama dvidešimt penkerių neteko mylimo žmogaus. Padėjau sau. O jei netikėtai padėjau dar kam nors iš jūsų, – esu laiminga. Ir nustebusi.

Štai dar viena mano perskaityta knyga beveik be iliustracijų… Juokas juokais, bet aš jau suaugusi, tai juk tokios knygos ir turėtų sudaryti daugumą tarp mano skaitomų knygų. Ar ne?

Natalija Krasnova – viena iš tokių autorių, kurios rašymo stilius mane labai patraukė, taigi į mano rankas ne per seniausiai pateko jau trečioji jos knyga ir šį kartą pavadinimu 1000 ir viena naktis be sekso. Juodoji knyga: kuo užsiėmiau aš, kol jūs užsiėmėte seksu. Kaip ir knygoje 1000 ir viena diena be sekso. Baltoji knyga: kuo užsiėmiau aš, kol jūs užsiėmėte seksu autorė atsako net į pačius keisčiausius skaitytojų klausimus, tik, pasak autorės, Juodoji knyga kitokia tuo, kad naktimis skaitytojai drįsta užduoti atviresnius, jautresnius klausimus nei dieną, o būtent naktį atsiųstus laiškus, žinutes ir pranešimus autorė ir publikavo.

Juokas juokais, tačiau liežuvautojų ir niekšelių darbe išties būna – tai nėra išgalvota problema. Jei tave koks silpnaprotis įžeidinėja autobuse ar gatvėje, jo atsikratyti nesunku, galima tiesiog pasitraukti arba išlipti kitoje stotelėje. Tačiau juk kaskart neišeisi iš darbo, kai norėsi pabėgti nuo konfliktiško žmogaus. Taip ir darbų neliks.

Dauguma knygos sudaryta iš santykių su vyrais nagrinėjimo, tačiau atkreipiamas dėmesys ir į išvaizdos dalykus, darbą ir kt. Jausmas toks lyg sėdėtum su gera drauge prie arbatos puoduko ir smagiai diskutuotumėt apie gyvenimą. Skaitant šią knygą daugeliu atžvilgiu tampa ramiau, jauti, kad viskas nėra taip baisu, kaip manei.

304 puslapiai, vertė Monika Kazlauskė (#12)

Šaltiniai: ištraukos iš knygos, viršelis – www.patogupirkti.lt

Knyga parašyta patraukliu, įtaigiu stiliumi, gausi humoro. Daugiausia dėmesio skiriama kasdieniam bendravimui, todėl ji sudomins ir jaunimą, dar tik pradedantį megzti ryšius su pasauliu, ir bet kurį skaitytoją, siekiantį sklandžiau, darniau bendrauti su aplinkiniais.

Autorė mano, kad nuo bendravimo gyvenime priklauso labai daug dalykų, taigi leidžiasi į įvairių bendravimo niuansų tyrimus, o savo atradimais dalijasi su skaitytojais. Pateikiami pavyzdžiai iš autorės gyvenimiškos patirties, kur ji susidurdavo su žmonėmis tiesiogiai arba kurie vėliau jai pasakodavo apie savo susidūrimus su kitais žmonėmis ir kaip bendravimas paveikė tolimesnę įvykių tėkmę. Patariama pasinaudoti gausybe gudrybių, kad bendravimas būtų išties sklandus ir kurtų puikius rezultatus skirtingose gyvenimo srityse.

Vertė Dainius Račiūnas, Vilma Rinkevičiūtė, 360 puslapių

Šaltiniai: nuotrauka, ištrauka – www.almalittera.lt

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Galite ir savo kainą siūlyti. Taigi kaina sutartinė.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Tai, kad jų daugėja, tikra tiesa. Ir šiemet būtent šoktelėjo net septyniais procentais lyginant su pernykščiu pirmu pusmečiu. Kas labiausiai džiugina, galbūt šiek tiek nustebino tai, kad turistų iš Azijos padaugėjo, na, ir, žinoma, tos standartinės mūsų turistinės šalys, iš kurių atvyksta turistai <…>.

Gal galima pavardyti kokios tos nestandartinės šalys, iš kurių daugiausiai atvyksta turistai?

Tai daugiausiai turistų susilaukia iš Baltarusijos šiuo metu Vilniuje. Apie 50 tūkstančių apsilankė per pirmą pusmetį. Paskui po jų – Lenkija, Rusija, Vokietija, ir dar prie nestandartinių šaliu priskaičiuoti: Latvija, Ukraina, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Švedija, Prancūzija. Toks yra dešimtukas.

Tai gal daugelis turistų tai yra tie vadinamieji turistai pirkėjai, kurie atvyksta į mūsų šalį apsipirkti? Galbūt lankosi prekybos centruose, išleidžia ten pinigus.

Visus juos priimam mielai <…>

Svarbu <…>

Taip, žinoma, mums norėtųsi, kad ilgiau pabūtų žmonės, nes vidutiniškai žmonės praleidžia tik tai pora dienų Lietuvoje. Vidutiniška viešnagė. Tai teks prie to padirbėti mūsų naujai organizacijai <…>

Jeigu ne paslaptis, ką daryti, kad svečiai pabūtų ilgiau?

Manau, mums reikia tiesiog labiau pareklamuoti visas galimybes, kurias galima atrasti Vilniuje ir aplink Vilnių, nes dabar žmonės, manau, labiausiai linkę matyti Vilnių kaip vieną sustojimą, pavyzdžiui, ypač iš tolimesnių šalių, kurie atvyksta tai yra vienas sustojimas Baltijos šalių maršrute, sakykim, užtat jie gal ir pasilieka tiktai pora dienų, nes keliauja tolyn į Rygą, į Taliną. Bet yra galimybė, jei paliekam labai gerą įspūdį, ir parodom, kad čia daugiau yra ką veikti, kad žmonės sugrįžę, kad jie sugrįžtų netgi ilgesniam laikui. Mes nenorim to atsiet nuo Lietuvos turizmo apskritai. Žodžiu, dėl to plačiai bendradarbiaujame su užsienio turizmo departamentu ir galvojame apie tai, kaip Vilnius gali tapti vartais turistams į kitas Lietuvos vietas.

Ar tai vis tik nėra labiau susiję su sezoniškumu, vasarą, be abejonės, tas turistų srautas būna didžiausias.

Be abejo, susiję su sezoniškumu.

Tačiau čia irgi yra darbo, kurį reikėtų padirbėt, kad žmonės matytų Lietuvą ne tik kaip vietą, į kurią malonų atvykti vasarą.

Manau, kad čia mes patys tiesiog pakišom koją, visąlaik dejuodami apie eurus ir kalbėdami apie tai, kaip nesinori čia būti ne vasarą.

Mes patys galėtume prie to padirbėdami, pabandyt geresnį įvaizdį sudaryt, nėra taip jau blogai, pavyzdžiui, skandinavai, su kuriais tenka kalbėt, sako, kad jiems Lietuvoje orai geresni negu jų šalyse atrodo.

<…> Ir apskritai mes jau išsivaduojame iš tų stereotipų, kad Lietuva tai tik, na, gražių moterų ir alaus šalis, na, kas, aišku, yra faktas, bet galima tą akiratį praplėsti ir labiau.

Mes norime, kad žmonės atvyktų ir pasidžiaugtų gamta, kad pasidžiaugtų mūsų istoriniu ir kultūriniu paveldu, kultūriniais renginiais, kad čia būdami pasijaustų taip gerai, kad norėtų grįžti. O svarbiausia,  kad sugrįždamas turistas, nebūtų tiesiog varnelė padėta, kad apsilankiau vieną kartą Vilniuje, pamačiau ir man to užteko.

Vis tiek tenka girdėti kokie būna atsiliepimai tų turistų, kurie nori sugrįžti. Kas juos skatina sugrįžti vėl į Lietuvą?

Kiek teko girdėti, tai labai populiarėja atostogos mūsų gamtoje. Bet, žinoma, tai galėtų būti geriau suorganizuota, tai turbūt šis potencialas pilnai neišnaudojamas. Tai nėra pagrindinė užduotis, tačiau mes, žinoma, visada linkime šiems tikslams sėkmės ir kad visa tai taptų vis lengviau ir paprasčiau prieinama turistams.  Mes prie informacijos sklaidos tikrai galėtume prisidėti, apie galimybes Vilniaus prieigose, galbūt galėtume pasiūlyti tokį pavadinimą iš anglų kalbos „grater Vilnius“, tai yra ne tik tai Vilniaus miestą, ne tik tai Vilniaus apskritį, bet ir visa tai, kas lengvai pasiekiama Vilniaus turistams, pavyzdžiui.

Kaip manote, kodėl Lietuvą paskutiniu metu pamėgo turistai iš Azijos šalių?

Na, konkrečiai apie Japoniją tai kiek teko domėtis, atrodo, kad didelį įspūdį paliko filmas apie <…> Č. Sugiharą. Kaip žinoma šis japonų diplomatas išgelbėjo daug žydų Antrojo pasaulinio karo metu nuo holokausto. Atrodo, tai paliko gilų įspūdį japonams, nes ne vienas jų mini šį faktą, įdomi būtent šio japonų diplomato istorija. Tai rodo, kad net ir tos skaudžiosios mūsų istorijos vietos gali sudominti lankytojus ir tapti traukos pagrindu. Tai manau, kad jiems čia panaši egzotika kaip jų šalis mums egzotiška, dėl to įdomu lankytis.

Labai svarbu, kad jie suprato, kad Lietuva yra europinė šalis <…>

Pastaruoju metu Vilnių atranda ne tik didesnis srautas turistų, bet ir iš kitų šalių, štai pavyzdžiui, paskutiniu metu greičiausiai daug kas pastebėję, kad daugiau apsilankančių Japonijos turistų. Apie tai kalbėjausi su „GO Vilnius“ direktoriumi Dariumi Udriu.

Šaltiniai – radijas „Gold Fm“

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Na, iš tiesų tai pirmą kartą ir atsisėdau prie vairo likus dienai iki pirmos vairavimo pamokos. Su tėveliu išvažiavau į aikštelę pasimokyti. Pamoka buvo trumpa, buvom labai emocingi, buvo įdomi pradžia, bet… Nuo mažų dienų man patiko automobiliai.

Aš visada sakydavau, kad tik sulauksiu aštuoniolikos, iškart laikysiu teises, tai teises išlaikiau vieną dieną prieš gimtadienį aštuonioliktą. Jau po poros savaičių laikiau dokumentą rankose, o realiai visas važiavimo malonumas atsirado praktikuojantis, pora metų važiavimai buvo tokie pripuolami, kada gauni automobilį, nes tada neturėjau nuosavo.

O vėliau, kai įsigyjau nuosavą automobilį, vairavimas tapo kasdienybe.

Na, sakysim iš tų visų vairavimo įgūdžių, kurių reikia vairuotojui, jų reikia daug, ne vien tik parkavimas, kokie pačiai būtent asmeniškai buvo sunkiausi?

Kažkurio išskirt gal net negalėčiau, nes pakankamai gerai orientavausi tiek mieste, tiek automobilis nebuvo priešas, patogiai jame jaučiausi. Turbūt gal sudėtingiau tiesiog būdavo kiemuose, kai tikrai labai nedaug vietos. Reikėdavo užstatyti kitus automobilius, kad įvažiuotum į savas vietas. Mes kaimynystėje su gyventojais buvom susitarę, kad jei kažkas turi išvažiuoti, prie valstybinio numerio palieka telefono numerį, žodžiu, kartu, kad būtų paprastesnis parkavimas ir darbo vietose, ir gyvenamose vietose. Tai buvo turbūt sunkiausia parkavimas atbulomis siaurose gatvelėse arba išvažiavimas iš „bromų“ senamiestyje.

Kaip su tuo kovojai? Ar buvo kažkokios specialios atskiros pamokos? Ar tai tiesiog bendrąja tvarka važinėjai, važinėjai ir vieną kartą nustojai daužyti kaimynų mašinas?

Iš tiesų tai pradėjau nuo to, kad nereikia daužyti kaimynų automobilių. Ir aikštelėje kažkokios praktikos neturėjau, aišku, tuo metu pradėjau dalyvauti slalomuose, nes tikrai padėjo suvokti automobilio gabaritus, jo judėjimą. Nemažai trasų tada buvo įveikiama ir atbulomis, tai tas aišku palengvino vairavimą. Kūgelių manevravimas atbulomis tikrai nebūdavo lengvai įveikiamas niekam – nei merginom, nei vaikinam, nes tada dar nebuvo populiaru kaip atskirti klases, tiesiog mes dažniausiai dalyvaudavom kartu bendrai <…> Tai važiavimas praktika, kiemuose, žinoma, aišku, važiuoji atbulas ir mokaisi. Matai, kad netempi, važiuoji į priekį, pasitaisai…

Tai pataisykime dabar vieną iš tokių mitų. Egzistuoja mitas, kad pirmasis automobilis jaunam vairuotojui, ypač moteriškei, turi būti prastas, nes vis tiek sudaužys. Ar apdaužei pirmąją savo mašiną?

Taip, žinoma.

Už ką?

Iš tiesų turėjau nemažai autoįvykių ir visi įvykiai buvo ne dėl mano kaltės, nes visada papuldavau į kažkokį nemalonų įvykį dėl kitų automobilių, nes iš tiesų mano automobilis buvo labai mažas – tai „Peugot 205“. Ir labai džiugu, kad neturėjau nė vieno įvykio dėl parkavimo.

Gerai. Dabar yra dar kitas mitas toksai – moteriškės geriau tegu važiuoja automatu ir nelenda prie mechanikos, joms tas yra sunkiau. Kaip pačios požiūris į automatą ir mechaniką šiais laikais?

Labai priklauso visų pirma nuo gyvenamos vietos, kur tu gyveni. Jei tu gyveni centre, ir stovi nuolat kamščiuose, tai, aišku, patogiau automobilis su automatine pavarų dėže, nes kamščiuose <…> šiek tiek vargina ir ne taip greitai reaguoji į situaciją, tačiau man asmeniškai didelio skirtumo nėra ar tai yra mechaninė pavarų dėžė, ar automatinė pavarų dėžė.

Tai dabar kokį vairuoji?

Šiandien vairuoju su automatine pavarų dėže.

O rytoj su mechaninėmis?

Gali būti, nes yra ir toks automobilis, ir toks, tai tiesiog priklauso nuo dienos.

O kaip pačiai dabar tada atrodo santykis, vis tik ar egzistuoja tam tikras santykis tarp vairuotojų vyrų ir vairuotojų moterų? Kad ir koks tai būtų teigiamas ar neigiamas, nesvarbu. Koks? Ar nėra čia apie ką šnekėti?

Aš manau, kad tai yra kalbėjimas apie tai, kas geresnis vairuotojas. Tai aš visada mėgstu atsakyti geresnis vairuotojas yra vyras, o jeigu geresnė vairuotoja, tai yra moteris, tiesiog pagal giminę. Kaip suformuosim klausimą. Tai tiek vieni, tiek kiti vairuotojai yra geri. Tiek vienose, tiek kitose pusėse atsiranda trūkumų, klaidų ir markėse automobilių, ir skirstant pagal amžių, pagal lytį ir pagal visas kitas kategorijas. Kiekvienas turi savo pliusų ir minusų.

Bet skiriasi vairuotojas vyras ir vairuotoja moteris savo vairavimo stilium, charakteriu?

Iš esmės, mano nuomone, ne.

Nesiskiria?

Tai yra kiekvienas individualus vairuotojas. Kiekvienas turi savo bruožą, bet priskirt, kad visos moterys daro taip, o visi vyrai daro taip. Tikrai tokių dalykų negalėčiau priskirt.

Na, ir gerai nepriskirkim tada. Iki kito susitikimo.

Iki.

Šaltiniai – radijas „Gold Fm“

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Esu netekėjusi.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“