Dėl bandelių kepyklos – aš turiu nerealų tašką visai prie namų, galiu Ligitai išduoti. Švečenkos g., kur ta buvusi didžiulė gamykla, kurioje dabar visi loftus įsirenginėja, yra maža privati kepyklėlė, jie tortus pagal užsakymus kepa, net neturi normalios parduotuvės, parduoda tiesiai iš cecho. Niekur niekada nesu pirkusi skanesnių keksų, pyragėlių, jie dar karšti būna. Tai va.

Ai, dar norėjau atsakyti Fredžiui apie tą mažųjų prekybininkų, kepyklėlių ir t.t. pralaimimą kovą prieš didžiuosius prekybos centrus. Jie pralaimi kovą ne dėl aukštesnių kainų, jie pralaimi, nes nesugeba atrasti savo nišos, nesugeba patenkinti pirkėjų poreikių.

Aplink mano namą yra 3 mažos maisto produktų parduotuvėlės. Aš jose beveik niekada neperku, nors į jas galėčiau praktiškai su šlepetėmis nueiti, nes:
1. Nepriima kortelių, o aš dažniausiai neturiu grynų
2. Mielai užbėgčiau prieš darbą šviežių bandelių – jos visos dirba nuo 9
3. Kažkodėl nė viena nesusiprotėja prekiauti braškėmis, trešnėmis – pirkčiau kasdien
4. Vienoje parduotuvėje prekiaujama PILSTOMU alkoholiu. Ta prasme, gali nusipirkti stiklinę vyno…. Galite įsivaizduoti, kokia publika ten būriuojasi ir koks tvyro kvapelis…
5. Kitoje būna tik tas sintetinis pienas, kuris metus laiko išbūna šviežias.
Ir t.t. Ir jokios maximos čia ne prie ko.