Pagyvensim. Pamatysim. O dabar aš žingsniuoju. Į priekį.

Šaltiniai: nuotrauka – https://www.123rf.com/

Mark Manson Viskas yra sukrušta. Knyga apie viltį – kūrinys, kurį paėmus į rankas, vien iš pavadinimo galima tikėtis, jog skaitymas suteiks vilties. Na, čia jau kaip pažiūrėsi: tiesiogiai nėra pateikiama viltingų gyvenimo patarimų, bet lygiai taip pat leidžiama suprasti, kad viskas nėra taip blogai, kaip atrodo, atskleidžiama, kodėl įvairiais atvejais žmogaus elgesys yra vienoks ar kitoks. Vaizdingumui sustiprinti pasitelkiami ir kraupoki realūs žmonių pavyzdžiai – pavyzdžiui, susideginęs gyvas vienuolis arba žmogus, kurio asmenybė po nenusisekusios smegenų operacijos visiškai pasikeitė: nesugebėdamas nieko jausti, jis galiausiai nebesugebėjo ir gyventi, viskas, kas turėta, išslydo iš rankų.

Žmonių fizinė būklė gana prasta. Esame silpni, lėti, gležni, lengvai nuvargstame. Bet mes geriausi informacijos apdorotojai gamtoje. Esame vienintelė rūšis, kuri pajėgi suvokti praeitį ir ateitį, išvesti ilgas priežasčių ir pasekmių grandines, kuri geba pasitelkdama abstrakčias sąvokas planuoti ir strateguoti, statyti, kurti ir neribotą laiką spręsti problemas.

Skaityti šią knygą man nebuvo lengva, nes pradėjus ją skaityti, ji atrodė šviesi ir kupina pozityvumo, paskui sakytum, vis labiau įklampino į giliausius žmogaus minčių tyrinėjimus. Kad ir, pavyzdžiui, skyrius pavadinimu Kaip įgyvendinti visas savo svajones. Tikėtina, kad daugelis pamanys, jog šiame skyriuje apstu patarimų kaip, po galais, tas svajones įgyvendinti, tačiau ničnieko panašaus. Nagrinėjamos religijos, kaip jos veikia ir pan. Tokių ir panašių netikėtumų vedama ir skaičiau šią knygą.

Mark Manson knyga Viskas yra sukrušta. Knyga apie viltį praplėtė mano suvokimą apie žmogų.

304 puslapiai, vertė Aušra Gudavičiūtė, Gediminas Gudavičius (#14)

Šaltiniai: paveikslėlis – www.vaga.lt, ištraukos iš knygos – Mark Manson – Viskas yra sukrušta. Knyga apie viltį

Apibendrinant galima teigti, kad kino filmas Džokeris – įdomi, jaudinanti, kiek kraupi žmogaus vidinės dramos istorija, kurią verta pažiūrėti. Nors vienoje žudymo scenoje žvilgsnį vis dėlto nusukau šalin.

Šaltiniai: nuotrauka – thedigitalfix.com

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Anksčiau labai mėgdavau grožinę literatūrą ir tik retais atvejais skaitydavau kitokias knygas. Tačiau jau nebe pirmus metus iš esmės grožinės literatūros nebeskaitau, tiksliau ją skaitau išimtinais atvejais, o tarp mano skaitomų knygų vien informacinė literatūra. Visgi ne per seniausiai nutiko taip, kad nutariau prisiminti senus laikus, kai buvau sužavėta airių rašytojo Samuel Beckett kūrybos. Esu savo tinklaraštyje apie jo knygą Molojus parašiusi trumpą apžvalgą. Deja, tai įvyko jau prieš beveik 11 metų. Apžvalgoje dar tada užsiminiau susidomėjusi knyga Malonas miršta: Ir jeigu tik pradėjusi skaityti Molojų norėjau jį mesti, tai dabar nekantraudama žvalgausi į antrąją trilogijos dalį Malonas miršta; Prisipažinsiu, jau pradėjau skaityti Malonas miršta. Panašu, kad tikrasis laikas perskaityti šią gana sudėtingą knygą pribrendo tik dabar.

Kad ir kaip būtų liūdna prisipažinti, lygiai kaip ir tuomet, kai skaičiau pirmąją trilogijos dalį Molojus, šį kartą taip pat neapleido noras knygą mesti. Šioks toks ryšys su pagrindiniu knygos veikėju užsimezgė tik maždaug penkiasdešimtame knygos puslapyje. Sakysite, tai o kam save varginti, jei nesinori skaityti? Tai čia ir sudėtingiausia, kad mano santykis su Samuel Beckett kūryba yra dvilypis – lyg ir sunku skaityti, kai kada net nejauku, tačiau ne ką mažiau traukia sakinių dėstymo meistriškumas ir kūrinių gelmė. Samuel Beckett sakiniams neretai būdingas pojūtis it sakinio pradžioje būtų giliai įkvėpta ir be atokvėpio išpyškinta ilgiausia frazė.

Romano Malonas miršta atmosfera gana slogi, negatyvi. Pasakojama tai pirmuoju, tai trečiuoju asmeniu. Pagrindinis veikėjas Malonas pasiligojęs, įsitikinęs, kad skaičiuoja paskutines savo gyvenimo dienas. Jo kūnas labai nusilpęs, judesiai suvaržyti ir tampa beveik neįmanoma savimi pasirūpinti. Paguoda lieka rašymas.

Manau, kad sugebėsiu pasipasakoti keturias istorijas, kiekvieną jų skirtinga tema. Vieną apie vyrą, kitą apie moterį, trečią apie kokį nors daiktą ir galiausiai gal apie kokį nors gyvūną, gal geriau apie paukštį.

Apibrėžti knygos turinį gana sudėtinga, nes dėstymas yra išties padrikas ir painus. Rodos, skaitai Malono mintis apie jo paties suvaržytą, nykią būtį, ir netikėtai pajunti, kad rašydamas pieštuku savo užrašus jis nuvedė prie kitų veikėjų išgyvenimų.

Šią knygą itin rekomenduojama skaityti susikaupus ir nesiblaškant. Jei tik bent kelioms sekundėms mintimis nuklysi kažkur kitur, žiūrėk, imsi ir pamesi knygos dėstymą ir gali greitai susipainioti. Skaityti šią knygą nėra lengva, tačiau ar gali būti lengva aprašyti pamažu mirštantį žmogų?

151 puslapis, vertė Violeta Tauragienė

Šaltiniai: paveikslėlis – www.suknyga.lt, ištraukos – Samuel Beckett – Malonas miršta

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus (#4)

Tokių praėjusių metų, kokie jie buvo, turbūt mažai kas tikėjosi. Žinoma, kiekvieno patirtis labai individuali, tačiau dėl koronaviruso plitimo taikyti apribojimai, nuolatinis kaukių dėvėjimas, daugybė tik nuotoliniu būdu ar visai nedirbančių įstaigų ir pan. daugiau ar mažiau darė įtaką kiekvienam. Ko gero, daugelis supratome, kad gyvenimas yra kur kas labiau nenuspėjamas ir trapus, o sveikata turėtų būti labiau branginama.

Todėl žvelgiant į atkeliavusius 2021-uosius Jaučio metus kad ir kaip nedrąsu, kas bus, norėtųsi sau ir kitiems palinkėti nestokoti optimizmo ir būti kupinais vilties bei branginti džiugias akimirkas su savo artimaisiais. Juk viskas yra ir bus gerai.

Tekstas ir nuotrauka Ligitos iš Ligi Dangaus

Po kelerių metų pertraukos perskaičiau dar vieną Robin Sharma knygą. Ankstesnioji buvo Lyderis be titulo, kurią trumpai aprašiau ir šiame tinklaraštyje. Šį kartą skaityta knyga pavadinta labai jau iškalbingu, gal net kiek bauginančiu pavadinimu Kas verks, kai tu mirsi? Dėl šio pavadinimo išsyk kyla filosofinės mintys apie gyvenimą, apie santykius su žmonėmis.

Nors jau skaitant išryškėjo, kad knyga visai ne niūri, daugiau kelianti pamąstymus apie tai, jog žmogus gali šiame gyvenime nuveikti kur kas didingesnius dalykus negu būtų galima pamanyti. Tik, žinoma, reikia veikti tikslingai. Kaip ir ką daryti autorius siūlo savo knygoje, kuri sudaryta netgi iš 101 trumpo skyrelio, iš kurių kiekvieno pavadinimas sufleruoja apie rekomenduojamą veiksmą.

Knygą skaityti nebuvo sudėtinga, ji, būdama itin viltinga, šviesi, sukėlė daugybę prasmingų apmąstymų.

208 puslapiai, vertė Neringa Jagelavičiūtė