Paskutinei pakliūti į mano šiemet šiame tinklaraštyje aprašytų knygų sąrašą garbė atiteko knygai apie kūno tobulinimą. Jau ilgokai turėjau šią knygą savo namuose, tačiau vis atidėdavau šalin su mintimis, kad gal perskaitysiu vėliau. Turbūt pasąmonėje kirbėjo jausmas, kad jei jau sportuojant reikia įdėti išties nemažai pastangų, tai ir knyga apie tai turėtų būti kietas riešutėlis. O juk gyvenime būna toks etapas, kai norisi lengvų skaitinių… Tačiau metams baigiantis visgi griebiau Mindaugo Juškos knygą Kaip sukurti savo svajonių kūną. Asmeninio trenerio išpažintis į rankas. Ir aišku, kaip ir neretai būna, kad nereikia spręsti apie knygą iš jos viršelio, taip nutiko ir šiuo atveju. Iš knygos pavadinimo ir jos viršelio apipavidalinimo galima būtų pagalvoti, kad joje iš esmės yra pateikti konkretūs fiziniai pratimai, na, gal dar kokie sveikatingi meniu ir tiek žinių. Vis dėlto yra visai kitaip – šioje knygoje konkrečių pratimų vos vienas kitas, o pats knygos turinys iš esmės yra teorinio pobūdžio, kupinas šiokių tokių filosofinių svarstymų. Be abejonės, žengiant kūno tobulinimo keliu reikalinga žinoti ir tai. Tik turbūt akcentuotina, kad ši knyga gali būti kur kas paveikesnė, kai ją skaitantis, sportuoti pasiryžęs žmogus būtų iš anksto nusiteikęs, kad knygoje nesužinos kažkokio naujo, stebuklingo būdo pataisyti kūno formoms, nes jo iš tiesų laukia nelengvas, dažnai nepatogus tobulėjimo kelias.

Apibendrindama teigčiau, kad knyga paneigia stereotipą, kad aktyvus sportas – tai tik bukas raumenų pumpavimas.

192 puslapiai

Šaltiniai: paveikslėlis – www.knygos.lt, ištrauka – Mindaugas Juška – Kaip sukurti savo svajonių kūną. Asmeninio trenerio išpažintis

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Ką gi, ką gi… Šį sykį perskaičiau pačiai sau netikėtą knygą – apie futbolininką Cristiano Ronaldo. Paprasčiausiai man visai smagu pažinti įvairius žmones, kad ir kokiai profesinei sričiai jie priklauso, tai taip ir nutiko. Nors knyga skirta jaunimui, ir gal net daugiau berniukams, tačiau bendram susipažinimui ji visai tiko ir man. Sužinojau įvairiausių dalykų apie Cristiano Ronaldo gyvenimą siekiant aukščiausių rezultatų futbole, pažinau įvairias šalis, nes šiek tiek rašoma ir apie jas, taip pat pažinau kitus dalykus bei pasisėmiau įkvėpimo.

Manau, kad laikas skaitant šią knygą neprabėgo veltui.

208 puslapiai, vertė Ž. Kairienė

Šaltiniai: paveikslėlis - www.knygos.lt, ištrauka – Yvette Zoltowska-Darska – Ronaldo. Berniukas, kuris žinojo, ko nori

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Turbūt sunkiai rastume žmogų, kuris pats sau vienumoje ar kitiems girdint nebūtų pasižadėjęs nuo pirmadienio ko nors pradėti – gal mesti rūkyti, gal sportuoti, gal sveikai maitintis, o gal tiesiog dažniau tęsėti duotus pažadus. Ne išimtis ir aš. Apskritai esu labai užsidegantis sutvėrimas, kuris kaip greitai užsidega, lygiai taip pat greitai gali ir užgęsti, ypač kai kalbama apie kokią nors naują veiklą. Naujos patirtys (skirtingai nei nauji, kaskart besikeičiantys draugai, surikiuoti pagal atliekamas funkcijas – vienas – pasivaikščiojimams po parduotuves, kitas – nenusisekusių santykių aptarinėjimams ar pan., to nesuprantu) mane nepaprastai traukia, tad kiekvieną dieną vaikštau plačiai atmerktomis akimis it koks vaikas ir laukiu, ką gi dar man padovanos gyvenimas.

Šitoks begalinis smalsumas leidžia pakankamai jaukiai jaustis gyvenant svetur, nors ir ilgiuosi įvairių vietų bei žmonių, kuriuos laikinai palikau.

Kita vertus, kad ir kaip būtų smagu užsiimti nauja veikla, norint šį tą nuveikti kas turėtų aiškiai matomus rezultatus,tenka išmokti pasakyti sau „Reikia!“, o ne mesti dešimtis pradėtų, bet nesugebėtų pabaigti darbų. Taigi tai suvokdama praėjusiais metais nusprendžiau pradėti aktyviau sportuoti, nes buvau įsitikinusi (tiesą sakant, ir tebesu), kad sportas labai padeda ugdyti valią ir ištvermę. Sportuodamas ilgainiui Tu tiesiog tampi kitoks. Tikriausiai ne veltui mano mėgstamas rašytojas Haruki Murakami apie savo propaguojamą sporto šaką bėgimą net yra parašęs knygą, kurios angliško vertimo pavadinimas skamba taip: „What I Talk About, When I Talk About Running“ (daugmaž: „Apie ką kalbu, kalbėdamas apie bėgimą“), ir joje nepasididžiuoja pabrėžti sporto svarbos jo kūrybai: „Didžiumą to, ką išmanau apie romanų rašymą, išmokau kasdien bėgiodamas“. Kadangi seniai žaviuosi Kinijos kultūra, nenuostabu, kad rinkdamasi sporto šaką pirmenybę teikiau kovos menams. Nenusivyliau nė per nago juodymą. Kovos menų treniruotės nėra tik aklas judesių atkartojimas. Atlikdamas pratimus Tu suvoki, kad kiekvienas judesys čia turi prasmę ir kad puikiai išmoktos kombinacijos sujungia judesius į darnią sistemą. Be to, kovos menai, rodos, kone sukurti man:) Gaila, kad mieste, kuriame šiuo metu gyvenu, nėra konkrečios mane dominančios atšakos (ieškosim!), dėl to vaikštau į paprasčiausią sporto klubą ir renkuosi alternatyvius aktyvaus gyvenimo būdo variantus, nes pradėjus sportuoti bei pasijutus kur kas geriau nei anksčiau, tikrai visai nesinori to atsisakyti.

Ką bandau visu tuo pasakyti? Natūralu, kad baigiantis metams ne vienas iš mūsų stabtelime ir apmąstome – ką gero nuveikėme, ką norėtume nuveikti ateityje. Kai kam metų sandūra tėra tik dar viena mažai ką reiškianti data, o kai kam – tai papildoma galimybė surasti akimirką sau jaukiai įsitaisyti minkštasuolyje ir pasvajoti. Veikiausiai daugelis nusijuoks iš to, kad man patinka artėjantys Naujieji Metai, nes galiu svajoti, kiek širdis geidžia, mintyse ar ant lapo susikurti kitų metų scenarijų ir vėl jį išbraukti, susikurti, vėl išbraukti, išbraukti, susikurti. Ir taip begalybes kartų. Tačiau, kad ir kaip tai nuvalkiotai skambėtų, nuo svajonių viskas ir prasideda. Jei jas apleisi, nenustebk, kai vieną dieną jos primins apie save smarkiu „ba-ba-bam!!!“. Todėl 2012-aisiais Jums, brangūs skaitytojai, linkiu neapleisti savo svajonių. O į kelyje pasitaikančius sunkumus reaguoti kaip sporte – visada tikėtis „antrojo kvėpavimo“. Nė nepajusit, kaip tada ir pažadus vykdyti taps lengva.

Šaltinis: paveikslėlis – www.freedigitalphotos.net

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Prieš pat jo pradžią stūktelėjo mintis: nebesėdėsiu po universiteto skliautais. Bent šiemet. Mokyklos suolai jau kadaise trinti bei sutrinti. Keista. Laisvė mano pasirinkimams. Apie visišką nekalbėsiu, nes pastebėjau, kad negaliu nieko neveikti, turiu nuolat kažko ieškoti, kažkur įlįsti ir tai, ką atrandu, pamatau, godžiai semti rieškučiomis it būčiau nevalgiusi mėnesių mėnesius. Nors taip, tai irgi laisvė. Pati tikriausia. Mano. Tik šiandien ją suprantu plačiau nei tuomet, kai per etikos pamoką ant lapuko užrašiau žodį „laisvė“ turėdama omeny vieną svarbiausių savo gyvenimo dalykų.

Ir tinklaraštininkės veiklą ėmiau geriau suprasti. Rodos, vis nori pasakyt daug, nori pasiekti skaitytojo vidų, bet štai… Kaktomuša susidūręs su žmonių interesų įvairove, skirtingumu, kurį galėjai įsivaizduoti nebent ryškiausiame sapne, pagalvoji – velniop, rašysiu apie medžiaginius šaukštus ir šokoladines šakutes, pilstysiu iš tuščio į kiaurą, kabinsiu makaronus bulvėms ant ausų, taip bus tik įdomiau. Todėl nuo šios akimirkos skelbiu galą nebyliems egzistenciniams svarstymams (sofa, grindys pėduotos, atleiskit) apie savo mažutėlį tinklaraštį.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“