Ligi Dangaus » psichologija

Kino filmas „Džokeris“

Ligi Dangaus — Tue, 21 Jun 2022 14:38:33 +0000

Kadaise kai tik sužinojau apie kino filmo Džokeris pasirodymą, labai norėjau jį pažiūrėti, bet vis nesiryždavau. Turbūt atrodė per daug sudėtinga istorija ar dar kas, nežinau. Bet štai ne per seniausiai vis dėlto pažiūrėjau ir nepasigailėjau. Kino filmas iš tikrųjų įtraukiantis bei įdomus.

Dirbantis klounu, vienišas, mamą prižiūrintis Artūras vis pasvajoja apie kitokį gyvenimą, kuriame būtų žmonių labiau pastebimas ir vertinamas. Ir štai vieną sykį, kai jis be jokios priežasties darbo metu gatvėje yra sumušamas pašalinių, pamažu prasideda permainos, atveriančios tamsiąją jo asmenybės pusę. Tarytum visai atsitiktinai, neapgalvotai (juk Artūras turėjo psichologinių problemų) po to įvykio kolegos jam į rankas pamėtėtas šaunamasis ginklas gana greitai vyro gyvenime sumaišo visas kortas. Kai kitą sykį itin liesas (todėl ne vienam vyrui turbūt neatrodantis pavojingu) Artūras ir vėl sumušamas nepažįstamų žmonių, jis išsitraukia ginklą ir visus vienas po kito tiesiog nušauna… Miestelyje iš karto pagarsėja nesugaunamasis pamišęs klounas žudikas. O juk daugiau dėmesio Artūras taip ir troško. Bet ar to kaina šiuo atveju ne per didelė?

Apibendrinant galima teigti, kad kino filmas Džokeris – įdomi, jaudinanti, kiek kraupi žmogaus vidinės dramos istorija, kurią verta pažiūrėti. Nors vienoje žudymo scenoje žvilgsnį vis dėlto nusukau šalin.

Šaltiniai: nuotrauka – thedigitalfix.com

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Ros Taylor – Pasitikėjimo savimi paslaptys

Ligi Dangaus — Sat, 25 Jan 2020 20:55:59 +0000

Kai aš kalbu konferencijose ar šnekučiuojuos knygos pristatymuose, žmonės dažnai klausia, koks yra pasitikėjimo savimi apibrėžimas. Į mano apibrėžimą įeina sugebėjimas būti savimi, eiti bet kur ir mėginti viską be baimės, tačiau veikti pozityviai. Tai svajonių vaikymasis, talento ir savigarbos puoselėjimas tikint, kad nusipelnėte laimės.

Pasitikėjimas savimi – tai, kas didžiąja dalimi lemia, kaip žmogui seksis gyvenime. Juk kai tiki savimi, priimi drąsesnius sprendimus, drąsiau svajoji, pernelyg nesijaudini dėl neigiamų aplinkinių atsiliepimų, kažką pradėdamas labiau tiki, kad pasiseks nei kad nepasiseks.

Turbūt tuo kliaudamasi nusprendžiau perskaityti knygą apie pasitikėjimą savimi ir praplėsti savo supratimą apie tai. Mano rankose tokiu būdu atsidūrė Ros Taylor knyga Pasitikėjimo savimi paslaptys.

Skambus prierašas, kad knygoje galima atrasti pasitikėjimo savimi gudrybes, kurios išmokstamos per septynias dienas, ko gero, taip pat turėjo šiokios tokios įtakos susidomėjimui šia knyga atsirasti. Nors greitas rezultatas kėlė abejones, bet o kam gi nesinori tikėti apie šio to gera pasiekimą lengvai ir greitai, ypač jei tai kažin kokios įmantrios gudrybės.

Ir jau beskaitant paaiškėjo, kad, pasak knygos autorės, kuriant pasitikėjimą savimi, svarbų vaidmenį vaidina: savigarba, sveikata ir gerovė, artimi santykiai, šeima, draugystė, darbas. Kiekvienas iš minėtųjų lemia išties daug, nes jei kyla problemų bent kuriame iš jų, tai turi įtakos pasitikėjimo savimi sumažėjimui.

Norėdama padėti geriau atskleisti tai, kas slypi skaitytojo viduje, Ros pasitelkia klausinėjimo techniką. Aš pati skaitydama šią knygą nebuvau nusiteikusi ypač atidžiai ir išsamiai atsakinėti į tuos klausimus, taigi į juos atsakinėjau prabėgomis, bet manau, kad net ir skubi klausimų apžvalga turėjo šiokios tokios naudos mėginant geriau save pažinti.

Taip pat knygoje netrūksta ir gyvenimiškų pavyzdžių iš įvairių žmonių kasdienybės, kurie parinkti atitinkamai pagal skyriaus temą. Visgi pastebėčiau, kad kalbant apie darbą akcentuojamas darbas biure, o ne koks nors kitas, taigi kitoje sferoje dirbantis skaitytojas, pavyzdžiui, valgykloje virėju ar parduotuvėje kasininku, gali patirti mažesnį skaitymo džiaugsmą ir sunkiau susitapatinti. Nors aišku nebūtinai. Priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių.

Kad ir kaip ten būtų, knygą Pasitikėjimo savimi paslaptys perskaičiau išties sparčiai ir manau, kad pasisėmiau prasmingų minčių. O kai kuriuos testus netgi sumąsčiau nusifotografuoti ar nusikopijuoti ir pasilikti ateičiai.

208 puslapiai, vertė Edmundas Juškevičius

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Šaltiniai: ištrauka – Ros Taylor – Pasitikėjimo savimi paslaptys, nuotrauka – www.knygos.lt

Jolita Skablauskaitė – Sado sindromas

Ligi Dangaus — Wed, 08 Dec 2010 15:53:58 +0000

Tu nežinai, kaip mane veikia Jolita Skablauskaitė. Tai gerai, kad veikia, vadinasi, turi talentą. Bet tu nežinai… Dar reikėtų gerai pagalvoti kas iš lietuvių rašytojų kūrybos sukelia priešiškesnius jausmus nei ji. Ypač savo naujausiu romanu „Sado sindromas“, į kurio slėpiningą atmosferą smalsiai įsitraukiau vos pradėjusi skaityti. Ėmiau analizuoti veikėjo gyvenimo vingius, tačiau gana greitai pajutau kaip ten viskas nemaloniai klampina ir panorau bėgti neatsigręždama.

Gal dėl to, kad per daug tikiuos, gal per daug įsijautusi mirkau teptuką į šviesiąsias porų tarpusavio santykių paletės spalvas? Ir dažau. Dažau. Nors, manau, ne tik. Jolita, kodėl? Jolita tyli. Okultizmas ir šiąnakt surišo rankas supratimui išlaisvindamas pasalūnę painiavą. Šėlkim, apsikarstę kaukolių karoliais, šlitinėkim po kapines, įsikibę keistiems, pamėkliškiems gyviams į parankes, nugrimzkim į sapno būseną ir užmirškim-užsimirškim.

Autorė taip siekė pateisinti vienos svarbiausių mūsų šalyje magiškojo realizmo kūrėjos vardą, jog per šiuos siekius pradžioje tikrai stiprus, įdomus veikėjo psichologinis portretas ilgainiui subliuško. Noras kurti mistiką visai užvaldė autorę ir įspūdingi užmojai, tokie kaip vyro sielos pagrobimas, liko ne iki galo įgyvendinti. O labiausiai mane raukytis vertė moters kalbėjimas vyro vardu, pirmuoju asmeniu. Kita vertus, kas mėgsta gašlokus kūrinius, neturėtų nusivilti…

Daiktai man buvo gražesni, mielesni nei žmonės: ilgaamžiai. Ne visi, kiti priminė trapų krištolą, nuo menkiausio prisilietimo galėjo subyrėti į drūzgus, vien sualsavus ar įdėmiau į juos pažvelgus, galėjo neatpažįstamai pasikeisti. Tai buvo mano pasaulis ir jame jaučiausi puikiai.

472 puslapiai.

Šaltiniai: iliustracija – www.skaitymometai.lt

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“