Ligi Dangaus » literatūra

Knygos laukia skaitytojo

Ligi Dangaus — Fri, 28 Aug 2020 14:38:56 +0000

Šiandien iš bibliotekos parsinešiau šiek tiek naujų knygų. Jos taip guli ir sakytum, kad prašosi kuo greičiau būti perskaitytos. Tai reikia nedelsti!

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Kaip ieškoti redaktoriaus darbo?

Ligi Dangaus — Thu, 23 Jan 2020 17:30:54 +0000

Redaktoriui, kuris nori turėti darbo, reikia, kad potencialūs užsakovai apie jį žinotų. Dar studijuojant filologiją patartina dėstytojų prašyti rekomendacijų (juk iš kažkur reikia jų gauti, kai dar nėra didelės redagavimo patirties!) ir būti drąsiam, bet ne pernelyg įžūliam, taip pat neprošal prisiminti kiek daug tekstų sukurta ir ištaisyta dar mokantis mokykloje, ypač tik pradedant profesinę redaktoriaus karjerą.

Be abejo, patirtį pagausinti galima ir pasiūlant savanorio redaktoriaus paslaugas kuriame nors naujienų portale, žurnale, laikraštyje ar pan. O kad būtum labiau pastebėtas, galima tiesiog talpinti skelbimus internete ar laikraščiuose siūlant savo redagavimo paslaugas, susikurti savo profesinį tinklalapį, kuriame būtų nuolat atnaujinama informacija apie profesinius pasiekimus ir taip pat talpinami teigiami užsakovų atsiliepimai apie puikiai atliktus darbus. Žinoma, visai tai tinka siekiant nuolat turėti darbų kaip laisvai samdomam darbuotojui, o norint gauti ir išlaikyti samdomo darbuotojo darbo vietą, teks paplušėti naršant po skelbimus ir siunčiant savo gyvenimo aprašymą toms darbovietėms, kurios siūlo norimą darbo vietą, o kai norima darbo vieta bus gauta, reikės siekti aukštos darbų kokybės ir tiesiog nepailstamai, nenutrūkstamai bei kantriai tobulėti savo profesinėje srityje.

Ir tai tik keli iš daugybės kelių, kuriuos galima rinktis ieškant redaktoriaus darbo, juk išradingumui ribų nėra.

O kokį kelią ieškant redaktoriaus darbo siūlai tu?

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Šaltiniai: nuotrauka – www.wikihow.com

Rimantas Jasinauskas, Rasa Tamelienė – Pirmieji vaiko metai

Ligi Dangaus — Wed, 03 Jul 2019 07:54:10 +0000

Tėvystė yra pats sudėtingiausias darbas, kurio nemokoma nė viename universitete. Ar galima tą mokymąsi palengvinti? Taip! Visą kūdikystės laikotarpį jūsų mažylį prižiūrės, gydys ir jo vystymąsi vertins jūsų šeimos gydytojas. Žinoma, ši knygelė neatstos vizito pas jį, tačiau joje visiems suprantama kalba savo patirtį, žinias, mokslinių tyrimų duomenis pateikia kvalifikuoti gydytojai ir slaugytojos, todėl ji padės jums pasiruošti kūdikio gimimui, suruošti kūdikio kraitelį, suprasti savo kūdikį įvairiais jo gyvenimo etapais, slaugyti susirgus, suteiks pasitikėjimo savo jėgomis.

Gimus vaikui ir dar tik jo laukiant, ypač jei tai pirmasis mažylis, mamytei ir tėveliui kyla daug įvairių klausimų, jie nuolat nerimauja. Ar vaikui viskas gerai, ar jie vienu ar kitu atveju elgiasi tinkamai. Ypatingai jautrūs ir svarbūs pirmieji vaiko gyvenimo metai. Būtent apie juos ir pasakojama mano ne per seniausiai perskaitytoje nedidelės apimties Lietuvos autorių knygelėje. Joje trumpai užsimenama apie laikotarpį iki kūdikio gimimo ir iš karto po jo, tačiau pagrindinis dėmesys visgi skiriamas kūdikio priežiūrai iki jam sukanka vieneri metai. Kai kurie minimi dalykai gali būti girdėti jau anksčiau, taigi perskaičius lieka juos prisiminti ar tiesiog įtvirtinti turimas žinias, o štai kiti – gali būti ir šis tas naujo, padedančio pagilinti žinias.

Knyga nėra tokia sunkiasvorė, kaip dažnai būna kitos knygos apie kūdikio priežiūrą, taigi ją galima paprasčiausiai įsimesti į rankinę ir visur nešiotis su savimi, kad iškilus kokiam nors su kūdikio priežiūra susijusiam klausimui, bet kada būtų galima rasti atsakymą.

111 puslapių

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Šaltiniai: nuotrauka - www.milzinas.lt, ištrauka – Rimantas Jasinauskas, Rasa Tamelienė – Pirmieji vaiko metai

Sarah Turner – Motinystės „atostogos“. Kaip išgyventi chaotišką mamos kasdienybę

Ligi Dangaus — Thu, 09 May 2019 08:25:18 +0000

Nuo tada, kai tapau mama, prigalvojau ir prikalbėjau dalykų, dėl kurių vėliau jaučiausi kalta. Tokių dalykų, kuriuos pripažinti dabar man sunku. Paprastai tai nebuvo tikri mano jausmai, o tiesiog tą akimirką išlieta frustracija dėl dar vieno suknisto maitinimo naktį arba vaiko, protestuojant parkritusio ant žemės. Įsikarščiavę visi prikalbame to, ko paskui gailimės, taip ir aš apie savo berniukus esu prišnekėjusi daug visko, ko iš tiesų nemanau. Niekada nesu to išrėkusi tiesiai jiems (nebent skaičiuosite keiksmus, kai jie dar buvo kūdikiai ir, esu tikra, nieko nenuvokė) – dažniausiai tai būdavo skirta Džeimsui arba niekam, nes grieždama dantimis spoksodavau į lubas. Tai būdavo žybtelėjęs įtūžis ir apmaudas ne tiek dėl to, kad turiu vaikų, kiek dėl to, kad štai sėdžiu visa apvemta, suplukusi iš nuovargio ir morališkai bandau nusiteikti pasiūlyti antrą krūtį.

Šmaikšti, žavingai atvira knyga apie mamos kasdienybę mano rankose atsidūrė tada, kai paskubomis nulėkiau į bibliotekos naujų knygų skyrelį ir greitai, pernelyg nesvarstydama iš ten išsirinkau visas knygas. Būna, kad knygas renkuosi kruopščiai apgalvodama. Dar namie apsvarstau tuo metu dominančias temas ir po to atidžiai skaitau ta tema rastų knygų aprašymus, kad paskui beliktų bibliotekoje tas knygas susirasti ar pavadinimus išpyškinti kantriai bibliotekininkei ir jas pasiėmus laimingai keliauti namo nekantraujant patirti dar vieną neįtikėtinai smagų skaitymo potyrį. Tačiau šįsyk taip nenutiko.

Saulėto miesto saulėtos gatvės ir šiokie tokie reikalai traukte traukė atgal į lauką, tai per daug nesismulkinau ir tiesiu taikymu guviai nušuoliavau į naujausių knygų skyrių, kur tik pagal knygų viršelius, pavadinimus ir kelis paskubomis perskaitytus sakinius išsirinkau skaitinius. Juk žinojau, kad namie atradus laisvą minutėlę tikrai norėsis paskaityti. Ir pasirinkusi knygą apie mamos kasdienybę išties neapsirikau. Ją skaitydama ne kartą kvatojausi iš įvairių gyvenimiškų situacijų ir pastebėjimų, geriau pažinau kitų žmonių patirtį ir ne kartą pagavau save pačiai sau mintimis sakančią, kad štai dar vienas skyrelis ir dabar jau tikrai dedu knygą į šalį. Ir taip tris ar keturis (jei ne daugiau!) kartus, o vis tiek niekaip nesugebėdavau liautis skaityti.

Apie dviejų berniukų mamą, kuri nebijo prisipažinti, kad jos gyvenime būna šūdinų dienų, apie tai, kad būdama bevaikė ji viską, kas susiję su motinyste, matė ir suprato kiek kitaip nei jau susilaukusi vaikų, apie mamos laiką, kuriame reikia tiek daug sutalpinti, na, ir apie dar daug visko, apie ką skaityti verta.

Jaučiuosi visapusiškai praturtėjusi.

283 puslapiai, vertė Inga Stančikaitė

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Šaltiniai: nuotrauka – www.knygos.lt, ištrauka - Sarah Turner – Motinystės „atostogos“. Kaip išgyventi chaotišką mamos kasdienybę

Lunatikuoti

Ligi Dangaus — Mon, 07 May 2012 09:44:19 +0000

Kadangi per neapdairų įkarštį (o kaip kitaip – kai asmeniniame tinklaraštyje Tave įžeidinėja. Juk iš tiesų tik Tu gali tai daryti, nes čia yra nuosavo būsto svetainė…) paskutiniuoju savo įrašu atsisveikinau su visais, kas pas mane lankosi ir prisipažinau šiuo metu rašanti romaną, atsiprašau, jei toks pareiškimas trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Žinia apie baigtą romaną turėjo būti atskleista gėlėtos suknelės fone su tūkstančio litų ar eurų vertais fejerverkais ir pan., nes nemėgstu kalbėti apie nebaigtus darbus (kas gali garantuoti, kad juos iš viso baigsi?), bet nutiko tai, kas nutiko. Pajutusi, jog tinklaraštyje trūksta BENDRO KUMŠČIO atmosferos, suskubau atsisveikinti. Dabar manau – per daug įsikarščiuota. Tiesiog nuo pat mažumės ir iki pat šių dienų aplinką jaučiu labai stipriai ir intensyviai, nuojautos, kvėptelėjimai, atsidūsėjimai, liūdesiai bei visa kita – atrodo, viskas skrodžia mane kiaurai, kad dar viena akimirka bei tuoj tuoj susmuksiu, nes ankstesnių kartų patirtys, veikėjai, jų kančios, dienos ir naktys nepertraukiamai sukasi mano galvoje, sakytum, milijonai kitų žmonių pasaulių tarpsta many. Tai taip stebuklinga ir chaotiška, bet tuo pat metu sudėtinga, kad kartais kaip koks ypatingo kūrinio „Badas“ autorius Knut Hamsun pasijuntu bejėgiškai sugluminta: „Vos tik atsisėdu ant suoliuko ar žengiu kur žingsnį, tuoj mane apninka mažyčiai, menkučiai atsitiktinumai, niekingi mažmožiai, ir jie braunasi man į galvą, ir vėjais eina mano jėgos. Šuo, prabėgęs pro šalį, geltona rožė kokio nors pono atlapo kilputėje gali sukelti man visokių minčių ir ilgą laiką mane dominti. Kas man atsitiko? Negi Dievo pirštas nukrypo į mane? Bet kodėl kaip sykis į mane? Kodėl gi ne į kokį kitą žmogų, gyvenantį, sakysim, Pietų Amerikoje, jei jau be to negalima buvo apsieiti?“.

Įkvėpimas dažniausiai aplanko naktį, todėl tas kūrybines valandas turbūt derėtų vadinti lunatikavimu, ne kitaip. Ar prisimenat sceną iš filmo „Kaukė“ su Jim Carrey, kai jis netyčia atrado kaukę bei pirmąsyk pabandė ją užsidėti? Ji stipriais savo gniaužtais tučtuojau čiupo jį bei apglėbė visą jo senąjį „aš“ suteikdama naująjį „aš“. Būtent taip aš ir jaučiuosi pradėjusi rašyti. Iš pradžių nebūna nieko, vien tuščias atvertas „Word“ langas (kuriu šiuolaikiškai, popieriniai tik dienoraščiai), bet pirmas sakinys, antras, trečias ir galiausiai suprantu persikėlusi kitur, į kitą pasaulį, kurio prieš pradedant rašyti nebuvo. Tai pavojinga, šiek tiek žudikiška, todėl stengiuosi pakilusi nuo stalo palikti bent kelias minutėles atsitokėjimui bei grįžimui į mums visiems įprastą kasdienybę.

Juokiuosi iš savęs, dažnai bandau nuo rašymo pabėgti, tačiau kaskart iš naujo įsitikinu, jog negaliu be jo gyventi, jis taip įaugęs man į kraują, kad kone tapęs mano nematoma, bet juntama kūno dalimi.

Tai pavojinga. Žinau. Kaip taip pat žinau ir tai, kad štai paskelbusi didžiąsias savo užmačias pereisiu į naują etapą. Kas kartu?

Šaltiniai: paveikslėlis – http://dl.freeze.com

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Iki

Ligi Dangaus — Sun, 06 May 2012 20:32:14 +0000

Ligita tinklaraštininkės veiklą baigia. Šiuo metu rašau romaną. Parašiau daugiau nei pusę. Gal kada ką nors apie mane dar išgirsite. Čia mano žinių bagažas…

Visus šiuos metus praleistus kartu su Jumis prisiminsiu kaip kažką nepaprasto mano gyvenime!

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“