Ar tu taip pat mėgsti skaityti desertų receptų knygas kaip ir aš? Ne tiek gamini tuos receptus, kiek daugiau apie juos skaitai? Prisistatyk, tu visai panašus į mane. Skaitau ir atrodo, kad realiai maišau tuos kremus, malu riešutus, pjaustau braškes ar pan. Tačiau kai iš tikrųjų reikia kažką pagaminti, vis ruošiuosi ruošiuosi tam tobulam momentui, o laikas vis bėga ir bėga.

Ir šį kartą mano akis patraukė Ingos Pupelienės receptų knyga Saldi akimirka, kurioje mūsų pasimėgavimui pateikta daugiau nei 100 desertų receptų, tarp kurių: tortai, pyragai, keksai, vyniotiniai, pyragaičiai, keksiukai, sausainiai, bandelės, riestainiai, mažieji desertai, gėrimai. Saldėsių mėgėjui tikrai iš ko rinktis. Vienus desertus pagaminti lengviau, kitus – sunkiau, tačiau prie daugybės receptų informuojama – lengva bus ar sunku, tad galima iš anksto įsivertinti kiek padirbėti esi nusiteikęs ir kibti į darbus.

Gaminant konditerijos gaminius su miltais, niekada nereikia sudėti iš karto visų recepte nurodytų miltų, nes, priklausomai nuo kitų ingredientų drėgmės, jų gali būti per daug. Tuomet gaunama per kieta tešla ir gaminiai būna nepurūs. Jei neparašyta kitaip (pvz., plikytai tešlai reikia suberti visus miltus vienu kartu), miltus reikėtų berti dalimis ar bent nesuberti visų iškart.

Ingos Pupelienės knyga Saldi akimirka – ypač spalvinga, kūrybinga knyga, iš kurios galima pasigaminti įvairių desertų tiek šventei, tiek kasdienai.

176 puslapiai

Šaltiniai – paveikslėlis – www.patogupirkti.lt, ištraukos iš Ingos Pupelienės knygos Saldi akimirka

Kai baigiu skaityti kokį nors grožinės literatūros kūrinį, į pabaigą apima toks keistas jausmas, kad tartum realiai atsisveikinčiau su kokiais nors žmonėmis. Ir ši kartą taip nutiko. Net jei knyga persismelkusi magija ir yra akivaizdžiai nerealistinė – kalbantis katinas, nesibaigiantys labirintai.

Knygos, tiesiog gulinčios sau kur nors, tėra vien tik popieriaus šūsnys. Net ir išskirtinės galios šedevrai ar grandiozines istorijas pasakojantys daugiatomiai darbai yra paprasčiausi popiergaliai, jei jų niekas neatsiverčia. Bet ilgą laiką brangintose knygose, į kurias žmonės sudėjo savo mintis ir jausmus, apsigyvena širdis.

Mirus seneliui, pagrindinis veikėjas jaunuolis Rintaro tampa jaukaus knygyno paveldėtoju ir netrukus patenka į keistų, sunkiai žodžiais nusakomų įvykių grandinę, kai tenka… Gelbėti knygas. Klaidūs labirintai, vis keistesni priešininkai, kuriuos reikia įveikti kartu su kalbančiu katinu bei drauge, ir pamokos, kurios parodo veikėjo išprusimą ir meilę knygoms.

Sōsuke Natsukawa knyga Apie katiną, gelbėjusį knygas – keistoka, slėpininga, parašyta gražia kalba.

210 puslapių, vertė Miglė Dumšaitė-Červokienė

Šaltiniai – paveikslėlis – www.patogupirkti.lt, ištraukos iš knygos

1. Asta Černė – Saulėta virtuvė. Saldumynų knyga

2. Linda Louis – Bio saldainių dirbtuvėlė

3. Įvairūs kepiniai: tortai, pyragai, keksai, biskvitai, štrudeliai

4. Lena Sokolovska, Eglė Šiožinytė – 100% natūralu

5. Algimantas Jablonskas – Šokoladas su pipirais. Mano verslo istorija

6. Lina Lankauskaitė – Mažųjų gimtadienio tortai

7. Haruki Murakami – Pirmojo asmens vienaskaita

8. Toshikazu Kawaguchi – Kol dar neatšalo kava

9. Gardžios dovanos

10. Iš pieno. Lengvai ir paprastai

11. Mason Currey – Dienos ritualai. Kaip menininkai dirba

12. Natalija Krasnova – 1000 ir viena naktis be sekso. Juodoji knyga: kuo užsiėmiau aš, kol jūs užsiėmėte seksu

13. Blynai ir vafliai

14. Mark Manson – Viskas yra sukrušta. Knyga apie viltį

15. Trevor Clawson – Verslas pagal Jamie Oliverį

16. Kariai. Kvapnūs, kupini prieskonių ir tiesiog gardūs

17. Liucina Rimgailė – Tapk keksiukų karaliene: 25 unikalūs ypatingai gardžių keksiukų receptai

18. Cleveland Amory – Katinas, kuris atėjo per Kalėdas

19. Stephanie Land – Valytoja

Kas yra nuolatinis mano tinklaraščio skaitytojas, žino, kad dar ne taip seniai buvau apsėsta Jamie Oliverio receptų knygų. Galbūt būčiau jomis apsėsta ir dabar, bet kažkaip bibliotekoje nebepastebiu lietuvių kalba dar neskaitytų jo knygų arba tiesiog dabar ne receptų knygų skaitymo metas.

Bet štai pastebėjusi Trevor Clawson knygą apie tai, kaip Jamie Oliveris kuria savo verslą, čiupau ją į rankas. Aišku, knyga buvo išleista dar prieš didyjį Jamie Oliverio bankrotą, bet tai nesumažina jos vertės ir šiomis dienomis, nes juk žvelgiant į Jamie Oliverio veiklą, panašu, kad jis atsistojo ant kojų, nesustabdė savo veiklos. O kam nepasitaiko tamsių dienų. Knyga, suskirstyta į 10 skyrių, iš kurių kiekvienas palaipsniui atskleidžia, ką reikia daryti, jog pasiektum sėkmės versle, kaip tai pavyko Jamie Oliveriui, t. y. tikinama, kad reikia būti savimi ir dar daugiau, išplėsti savo prekės ženklą, grįsti verslą tuo, kas išmanoma, nepamiršti socialinio aspekto, tapti prekybos tinklo veidu, mokėti išsisukti iš padėties, išplaukti į tarptautinius vandenis, apsaugoti prekės ženklą, būti prieštaringais ir drąsiais.

Tačiau, pažiūrėjus į Oliverio karjeros televizijos visumą, tampa aišku, kad jis lengvai užėmė daugumos konkurentų teritoriją tiesiog būdamas savimi. Kaip ir Nigella, Oliveris rodo paprastus receptus ir visų geidžiamą gyvenimo būdą, yra nuolat apsuptas šeimos ir draugų, ir kviečia mus prisijungti prie linksmybių. Kaip ir Keithas Floydas, jis sugeba vienu metu pasakoti kelionės įspūdžius ir gaminti – neseniai tuo puikiai įsitikinome, žiūrėdami jo klajones po Ameriką. Kaip ir Ramsay, Jamie yra tikras realybės šou pobūdžio laidų meistras – prisiminkime Jamie virtuvę ir Jamie pietus mokykloje.

Knyga labai aiški ir struktūruota, konkrečiai ir išsamiai pasakojama nuo ko savo veiklą pradėjo Jamie Oliveris ir ką darė toliau, kol galiausiai pasiekė didžiulę sėkmę, taigi siekiantis savo veiklos sėkmės, kad ir kokia ji būtų, iš šio kūrinio drąsiai gali semtis įkvėpimo.

200 puslapių, vertė Vaiva Lešinskaitė (#15)

Šaltiniai: paveikslėlis – www.patogupirkti.lt, ištraukos iš knygos – Trevor Clawson – Verslas pagal Jamie Oliverį

Iškepti blynus išties nesunku. Jais galima greitai numalšinti alkį ir pavaišinti nelauktai atėjusius svečius. Iš paprastos tešlos, pridėję įvairių saldžių ar nesaldžių priedų, iškepsite vis kitokio skonio blynų. Galite pridėti makaronų, košės ar kepsnių likučių, mėgstamų daržovių ir vaisių. Žinoma, visi priedai turi būti supjaustyti mažais gabaliukais, o daržovės ir vaisiai pakepinti ar išvirti. Atkreipkite dėmesį, kad kepant netgi paprasčiausius blynus į tešlą pagal skonį galima pridėti šiek tiek cukraus – patiekalas nebus saldus, tačiau pagerės jo skonis.

Blynai ir vafliai – spalvinga, maža receptų knygelė, kuri man pasitarnavo prasiblaškymui kelionėje, o grįžusi į namus baigiau ją skaityti. Iš receptų pasisėmiau idėjų, kurias norėčiau išbandyti, tik užkliuvo vienas dalykas – nesupratau kodėl receptuose reikiamas miltų, tarkuoto sūrio ar kai kurių kitų birių produktų kiekis daugumoje receptų nurodytas mililitrais, o ne gramais lyg tai būtų skystis.

96 puslapiai (#13)

Šaltiniai: ištrauka iš knygos, viršelis – www.patogupirkti.lt

Galvelė tam tau ir duota, kad galvotum apie sudėtingus dalykus. Ir tam, kad perprastum tai, ką suprast sunku. Tikrai ne tam, kad kaip koks skystalas tinginiautum. Kai įdėjęs daug laiko ir pastangų ką nors pagaliau pasieki, oo!

Ar savo gyvenime galite viską, kas vyksta, paprastai ir logiškai paaiškinti? Nors ir kaip norėtųsi, turbūt, kad ne.

Visi mes gyvenime slepiamės po kauke – vieni kiek daugiau, kiti mažiau. Be kaukių neišgyventume šiame negailestingame pasaulyje. Būna, kad po kipšo kauke slepiasi angelas, o po angelo – demonas. Neįmanoma būti tik vienokiu arba tik kitokiu, visi turime dvilypumo. Tokie jau mes esam. Štai tau ir karnavalas.

Štai ir tipiškas paskutinio mano perskaityto japonų rašytojo Haruki Murakami apsakymų rinkinio veikėjas irgi dažnai jaučiasi įsisukęs į nesuprantamų, netgi šiek tiek beprotiškų įvykių sūkurį. Tai dingsta koks nors žmogus, tai visai nepasirodo, o kodėl taip ir lieka neaišku arba, pavyzdžiui, iš niekur nieko sutinkama kalbanti beždžionė.

Vienoje iš naujausiai lietuviškai išleistoje apsakymų knygoje Pirmojo asmens vienaskaita skaitytojai gali pasinerti į aštuonias skirtingas istorijas. Kaip ir įprasta Haruki Murakami, tos istorijos apipintos šiokiu tokiu keistumu ir magija, tačiau lygiagrečiai gausu ir gilių gyvenimiškų įžvalgų, skiriamas didžiulis dėmesys klasikinei muzikai… Labai įtraukia tai, kad skaitydamas negali nuspėti, kaip viskas baigsis. O ir ta pabaiga… Būna, kad taip kantriai jos laukus, netikėtai ima ir pakimba ore – it pabaiga be pabaigos. Viskas taip ir lieka iki galo neatskleista.

Kaip kiekvieno žmogaus gyvenime, taip ir maniškiame būta keleto svarbių kryžkelių. Galėjau pasukti kairėn arba dešinėn – abu pasirinkimai buvo vienodai man prieinami. Kiekvienąsyk rinkausi: kartais kairę, kartais dešinę. Kai kada būdavo aiškių priežasčių, kodėl laimėjo vienas pasirinkimas, o ne kitas; kitais kartais – beje, daug dažniau – išvis nebuvo jokios aiškios priežasties, kodėl pasukau vienur, o ne kitur. Buvo ir tokių atvejų, kai pasirinkau ne aš; kai pasirinko mane. Ir štai aš čia. Pirmojo asmens vienaskaita: egzistuoju. Jei būčiau bent viename posūkyje pasirinkęs kitaip, galbūt dabar čia nebesėdėčiau. Bet kas toks ten, tame veidrodyje?

Po šios knygos galėčiau pasakyti, kad Haruki Murakami vis dar išlieka vienu mano mėgstamiausių rašytojų. Paskutinę jo knygą skaičiau kažkur prieš penkerius metus, tačiau gimtadienio proga gavau dovanų šią apsakymų knygą Pirmojo asmens vienaskaita, taigi vėl grįžau prie jo kūrybos ir supratau, kad ta neskaitymo pertrauka galėjo būti ir trumpesnė.

O gal kaip tik ji buvo reikalinga, kad galėčiau naujai įvertinti šio nepaprasto autoriaus kūrybą?

224 puslapiai, vertė Gabija Enciūtė (#7)

Šaltiniai: ištraukos iš aprašomos knygos, nuotrauka – www.knygos.lt