Neabejotina, kad imantis gaminti rankdarbius, kuriais po to bus prekiaujama, visų pirma atsižvelgiama į žmogaus pomėgius ir sugebėjimus. Juk nesiūlysi žmogui gaminti ir pardavinėti žvakių, jei jis puikiai dirba su medžiu ir pan. Rankdarbių, kuriuos būtų galima gaminti, tikrai nesuskaičiuojama gausybė, tačiau štai neseniai Youtube atradau vaizdo klipą, siūlantį 55-ias rankdarbių idėjas, tai žemiau siūlau apytikrį vertimą:

• Pagalvių užvalkalai
• Mediniai ženklai
• Kosmetinės
• Nertos rankinės
• Knygų skirtukai
• Naminių gyvūnėlių žaislai
• Kristalai
• Personalizuoti raktų pakabukai
• Nestandartiniai pirkinių (ar kt.) krepšiai
• Augalų pakabos
• Telefonų dėklai
• Nertos antklodės
• Dažyti drabužiai
• Planuokliai
• Vestuvių kvietimai
• Lipdukai
• Produktų etiketės
• Keramika
• Gėrimų padėkliukai
• Kvietimai į studijų baigimo vakarėlius
• Meno spaudiniai
• Neoniniai ženklai
• Dovanų krepšeliai
• Žvakės
• Vonios druska
• Skarelės
• Smilkalai
• Graviruoti kišeniniai peiliukai
• Odos priežiūros produktai
• Drabužių etiketės
• Pliušiniai žaislai
• Suasmenintos kojinės
• Megztos kepurės
• Plaukų aksesuarai
• Molio skulptūros
• Saldainių puokštės
• Lėlės drabužiai
• Sidabro papuošalai
• Dervos paveikslai
• Rankų darbo muilas
• Vonios bombos
• Pagal užsakymą pagamintos suknelės
• Molio auskarai
• Mediniai žaislai
• Grafiniai marškinėliai
• Piešiniai
• Džiovintos gėlės
• Pritaikyti puodeliai
• Užuolaidos
• Magnetai
• Kavos puodeliai
• Apyrankės
• Gleivės (vadinamieji šlykštukai)
• Kvepalai
• Lūpų balzamas

Argi nenuostabu? Sunkiai suskaičiuojamos galimybės kurti įvairius rankdarbius. O dar daug kas nepaminėta – rankų darbo megztiniai, šalikai, kojinės ir kt. mezginiai bei nėriniai, siūti užtraukiami maišeliai, medinės dėžutės, taupyklės, pjaustymo lentelės, mentelės, įvairūs gaminiai puošti dekupažo technika, eglutės žaisliukai, rankų darbo medžiaginės ir popierinės lėlės…

Būtų galima vardyti ir vardyti. Jei ne tūkstančius, tai šimtus variantų tikrai. Suvokus galimybes ir atradus tai, kas sekasi geriausiai, lieka tik pradėti ir sėkmingai tęsti savo veiklą.

O kur dar naminis maistas… Užkandukai, keksiukai, tortai ir kt. Bet tai šiek tiek kita kategorija, todėl apie juos kitą kartą.

Šaltiniai: nuotrauka - https://www.housebeautiful.com/entertaining/holidays-celebrations/g22675518/easy-christmas-craft-ideas/, vaizdo klipas – https://www.youtube.com/watch?v=Rp6Sn1coaKk

___
Patiko mano įrašas? Pasidalink įrašo nuoroda su draugais.

1. Reikėtų padaryti bent keletą kokybiškų kiekvieno rankdarbio nuotraukų. Rekomenduojamas dieninis apšvietimas ar jei to kol kas padaryti nėra galimybės (pavyzdžiui, iki vakaro dirbama kitame darbe ir rankdarbiai tėra hobis, papildoma veikla), norimus fotografuoti rankdarbius derėtų įamžinti gerai apšviestoje fotografavimo dėžėje. Nuotraukos tikrai svarbu, tai patraukia kliento akį.

2. Kai nuotraukos yra, reikia apgalvoti kaip įpakuoti rankdarbiai bus siunčiami klientui – vokuose, maišeliuose, dėžėse ir pan. Reikia pradžiai įsigyti kažkokį kiekį pakavimo priemonių, prekių siuntoms ir siuntiniams.

3. Būtina apgalvoti kur namuose bus laikomi parduodami rankdarbiai. Gal tai galėtų būti atskira dėžė, spintelė ar iš pradžių bent jau lentyna? Daug paprasčiau kai prekės sudėtos tvarkingai ir klientui užsisakius lieka tik supakuoti rankdarbį ir išsiųsti.

4. Svarbu apgalvoti kokiu būdu (ar keliais) rankdarbiai pasieks klientą. Pavyzdžiui, paštu, paštomatu, autobusų siuntomis ar kt.

5. Vienas iš labai svarbių dalykų, kurių reikėtų apgalvoti – tai kokioje interneto prekybos platformoje bus prekiaujama, pavyzdžiui: Etsy, Amazon, Vinted, EBay, Wix, Lostrade ar kt. O gal bus kuriama atskira interneto parduotuvė ar Facebook puslapis?

Pradžiai tiek. Dar daug ką reikia aptarti norint prekiauti rankdarbiais internete, bet apie tai kitą kartą.

Šaltiniai: nuotrauka – https://www.amazon.in/Craft-Magic-Materials-Experience-Decorative-Decoration/dp/B07R9LCNTR
___
Patiko mano įrašas? Pasidalink įrašo nuoroda su draugais.

Kai kas nors man palinki: „Gero savaitgalio

Bet iš tikrųjų tai ne internetas čia esmė. Esmė, kad tokiomis nesąmonėmis kaip patarimai, kurie „padės prastumti laiką“, toli nenuvažiuosime. Manau, kad laiką reikia užpildyti kuo įvairesne veikla, naujais įspūdžiais, patirtimi, mielais sutiktais žmonėmis, jų liūdesio ir džiaugsmo ašaromis, istorijomis, kasdieniais netikėtais kuriozais, keliančiais idiotiško juoko protrūkius, bei viskuo, kas kelia ūpą, skatina veržlumą ir taip toliau. Štai neseniai su vienu žmogumi kalbėjome apie tai ar įmanoma perkurti žmogų, jei jis netiki. Suprask, niurzgą, randantį laiko bambėti bet kur, bet kada ir apie bet ką. Priėjom prie išvados, kad nelabai. Žmogus pats turi norėti keistis. Vieni nemalonias patirtis vertina, kaip įrodymą, kad gyvenimas išties prastas, ir kiekviena nesėkmė jų nuostatas naujai įtvirtina, o kiti – tas patirtis priima kaip supratimą, kad štai jei tai pavyko įveikti, vadinasi, galima įveikti dar daugiau. Kas įdomiausia – teisūs ir tie, ir tie. Tiesiog kiekvienas iš mūsų esam savo gyvenimo kūrėjai. 

Tik kas sakė, kad kurti lengva ir iš karto pavyksta sukurti tobulą kūrinį? Tačiau aš esu pasiryžusi bandyti. O jūs? 

Šaltiniai: paveikslėlis – www.freedigitalphotos.net

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Ką ten įtraukiamas, esi iš anksto tam ruošiamas. „Nepasitikėk nepažįstamais.“, „Jei nevalgysi manų košės, ateis laumė ragana ir išsiveš Tave į mišką!“, „Kiti vaikai visai kitokie, o Tu…“ – tokių ir panašių frazių virtinė lydi vaikystę. Rezultatas – bailus suaugėlis, kuriam reikia saugotis priešų, už kiekvieno kampo tykančių pavojų ir pačiam savęs. Žinai, atsiverčiau pirmąją šių metų dieną naujienų portalą, matyt, tikėdamasi kažko ypatingo, bet gavau „Naujuosius, kuriuos pasitinkame pakilusiomis kainomis“. Aišku, sumojau, kad artėja galas, tučtuojau peržvelgiau savo pajamų bei išlaidų suvestinę ir ėmiau įnirtingai svarstyti kaip kuo subtiliau susiveržti diržą, kad po to dar būtų įmanoma kvėpuoti. Susiveržusi, nuėjau persimesti keliais žodžiais su rimtais žmonėmis. „Girdi, piliečiai ruošiasi skelbti streiką, nebepragyvena…“ – buvau greitai informuota. Suprask, kad, gink Dieve, nespėčiau pasigrožėti tokiu visai nieko diržu, kuris man patinka, nuotaiką atitinka, be abejo, visada yra kur tobulėti, bet šiaip daugmaž atrodo gerai. Velniop, galiausiai nesusilaikiau ir, užuot liejusi įtūžį streike, nusprendžiau sukelti sąmyšį po tiltu – paberti po juo kelis kilogramus miltų, visa apsibarstyti jais ir tol šokti šlakstydamasi gazuotu mineraliniu vandeniu, kol permirksiu kiaurai. Vėliau visa tešluota grįžti namo ir pameluoti, kad kaip pagrindinė streiko organizatorė buvau išvoliota tešloje. Bet kur Tau, sprendimas ir liko sprendimu – tai taip infantiliška ir klausimai „kažin kiek kilogramų miltų bei gazuoto mineralinio vandens litrų man reikės ir kiek visa tai kainuos“ iki šiol ramybės neduoda. Tik girdžiu, kaip vidinis neklaužada jau kužda į ausį: „Nebebus kitos tokios dienos kaip ši. Nebus. Gyvenk. Improvizuok.“. Gerai, niekšeli, įtikinai (jautrusis nuodėmklausys turbūt jau nė nebeturi ką pridurti). Aš vis vien sukelsiu savąjį sąmyšį po tiltu.

O ar Tu pasiruošęs savajam?

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Atsakymas paprastas: norisi apsaugoti savo tikrąją tapatybę, laisviau reikšti nuomonę.

Subtilūs niuansai prasideda tada, kai kalbama apie tai, kodėl pasirenkamas būtent vienoks ar kitoks „netikras vardas“. Pavyzdžiui, šią vasarą komentatorė Musė buvo smarkiai susiginčijusi su komentatoriumi Tipu Katinu dėl saviškių pseudonimų. Tipas Katinas teigė: „Pasirinkdami slapyvardį mes pagal skambesį, turinį, išorinius duomenis, fizines savybes ar dar ką nors idenfikuojame su savimi, kokiomis nors savo turimomis ar norimomis savybėmis. Tik nebandykite ginčytis – tai įrodyta.“ prieš tai užsiminęs: „Na, Tipas Katinas nėra nei blogai, nei gerai. Tai priklauso kaip tai priimsite. Man tai skamba maloniau, švelniau, murkiančiau nei Musė.“ O Musė jam atkirto: „Na, nežinau, man vyras, kuris pats save vadina katinu…. Tai skamba narciziškai, nevyriškai ir lepiai. Bet čia tik mano asmeninė nuomonė – juk visų skirtingi skoniai.“ Šiuo atveju autoriai įvardindami save vabzdžiais ir gyvūnais tam tikra prasme priskyrė jų savybes sau.

Bet ar nebūna taip, kad žmogus renkasi pseudonimą visiškai atsitiktinai, tik pagal malonų skambesį ar vizualiai patrauklų vaizdą? Trumpai tariant, „for fun“. Pasakysiu – būna. Iš tikrųjų bent jau anksčiau aš save nuolat įvardindavau kokiu nors vardu tą akimirką šovusiu man į galvą. Dažniausiai iš C raidės. Paprasčiausiai neteikdavau tam ypatingos reikšmės (su retomis išimtimis). Tačiau štai susikūriau tinklaraštį ir nusprendžiau, kad tikrasis vardas bus būtent tai, ko reikia.

Susikūriau ir susidūriau su nauju reiškiniu – vardų rašymu iš mažosios raidės. Nežinia ar autoriai pateikia tikruosius, ar sugalvotus vardus, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nesilaikoma lietuvių kalbos taisyklių pagal kurias tikriniai vardai privalo būti rašomi didžiąja raide. Galbūt susimenkinama? Pavyzdžiui, straipsnyje randi kažką panašaus į „ligitos, tomai, valentinai“ ir iš karto supranti – autorius šių žmonių atžvilgiu nusiteikęs ne itin palankiai, nes neigiamas jų charakterio savybes, neetiškus poelgius suabsoliutina.

Be abejo, yra ir kitokių pseudonimų pasirinkimo variantų. Visų nė neišvardinsi. Tai gal tuomet paklausiu tiesiai šviesiai – ką slepia tavo pseudonimas?

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.freepicturesweb.com