Šmaikšti, žavingai atvira knyga apie mamos kasdienybę mano rankose atsidūrė tada, kai paskubomis nulėkiau į bibliotekos naujų knygų skyrelį ir greitai, pernelyg nesvarstydama iš ten išsirinkau visas knygas. Būna, kad knygas renkuosi kruopščiai apgalvodama. Dar namie apsvarstau tuo metu dominančias temas ir po to atidžiai skaitau ta tema rastų knygų aprašymus, kad paskui beliktų bibliotekoje tas knygas susirasti ar pavadinimus išpyškinti kantriai bibliotekininkei ir jas pasiėmus laimingai keliauti namo nekantraujant patirti dar vieną neįtikėtinai smagų skaitymo potyrį. Tačiau šįsyk taip nenutiko.

Saulėto miesto saulėtos gatvės ir šiokie tokie reikalai traukte traukė atgal į lauką, tai per daug nesismulkinau ir tiesiu taikymu guviai nušuoliavau į naujausių knygų skyrių, kur tik pagal knygų viršelius, pavadinimus ir kelis paskubomis perskaitytus sakinius išsirinkau skaitinius. Juk žinojau, kad namie atradus laisvą minutėlę tikrai norėsis paskaityti. Ir pasirinkusi knygą apie mamos kasdienybę išties neapsirikau. Ją skaitydama ne kartą kvatojausi iš įvairių gyvenimiškų situacijų ir pastebėjimų, geriau pažinau kitų žmonių patirtį ir ne kartą pagavau save pačiai sau mintimis sakančią, kad štai dar vienas skyrelis ir dabar jau tikrai dedu knygą į šalį. Ir taip tris ar keturis (jei ne daugiau!) kartus, o vis tiek niekaip nesugebėdavau liautis skaityti.

Apie dviejų berniukų mamą, kuri nebijo prisipažinti, kad jos gyvenime būna šūdinų dienų, apie tai, kad būdama bevaikė ji viską, kas susiję su motinyste, matė ir suprato kiek kitaip nei jau susilaukusi vaikų, apie mamos laiką, kuriame reikia tiek daug sutalpinti, na, ir apie dar daug visko, apie ką skaityti verta.

Jaučiuosi visapusiškai praturtėjusi.

283 puslapiai, vertė Inga Stančikaitė

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“ 

Šaltiniai: nuotrauka – www.knygos.lt, ištrauka - Sarah Turner – Motinystės „atostogos“. Kaip išgyventi chaotišką mamos kasdienybę

Prieš išvykdama į Airiją savo anglų kalbos žinias vertinau vidutiniškai – suprask, tobulėti tikrai yra kur. Nuskridusi susiėmiau už galvos: vieni vietiniai mano žinias vertino puikiai ir entuziastingai šūkavo, kad drąsiai galiu sėdėti prabangaus viešbučio priimamajame, o štai kiti – piktai ar ironiškai šnairavo: „Ir ko gi čia jai prisireikė? Gal galėtų patylėti?“. Tai taip ir likau išsižiojusi – kas iš tikrųjų yra kalba?

Dabar, jau žinodama, kad bet kokiu atveju visiems neįtiksi, anglų kalbą vartoju drąsiai (be abejo, neužmiršdama nuolat tobulėti – skaitydama knygas, žiūrėdama mokomuosius filmukus, dar išbandydama visokias kitokias įmantrybes ir… bendraudama.). Dažniausiai supranta, o jei nenori suprasti, tegu eina velniop.

Bet labai norėtųsi, kad tų šnairavimų būtų mažiau. Todėl ir skelbiu šį konkursą! Papasakok, kaip išmokai anglų kalbą, o už tai gausi…

Prizą, skirtą tik nesusipykusiems su humoru.

Taip, L dydžio vyriškus marškinėlius su Houmeriu Simpsonu. Nežinau, ar tokie yra Lietuvoje, bet jei ne, aišku, kokiais būdais stengiamasi skatinti atvykėlius mokytis anglų kalbą – pašiepiant. Tai pašiepkim ir mes juos, nuvykę kalbėdami švarutėle anglų kalba!

Pasakojimų kaip išmokot (mokėtės) anglų kalbą ir galiausiai pasiekėt gerų rezultatų, laukiu iki šių metų liepos 7 dienos el. paštu – ligi.dangaus@gmail.com. Apimtis: 250 – 400 žodžių. Rašykit kuo vaizdingiau. Jei teko mokytis pasikabinus ant karties, irgi paminėkit. Kuo įdomiau, tuo geriau. Po to visi balsuosim.

Dėl prizo perdavimo „susirokuosim“. Sėkmės!