Dabar paklausk savęs – kodėl turėtų nepavykti? Jei sunku fantazuoti, mintimis nusikelk į vaikystę, prisimink, koks išradingas buvai tada. Tau nebuvo jokių ribų. Įsivaizduok, kad tas mažas žmogus vis dar tavyje, tik pasislėpęs po įvairiausių įsipareigojimų ir sunkumų našta.

Štai, pasak DoSomething.org tinklalapio, yra 7 pagrindiniai būdai norint savo svajones paversti realybe:

1. Svajok plačiai. Turėk svajones tokias, kurios yra didesnės ir geresnės negu dabartinė tavo situacija ir tai sukels didžiulį norą įnešti į savo gyvenimą pozityvių permainų.

2. Vizualizuok savo tikslus. Tiksliai žinant ko nori, tai pasiekti lengviau.

3. Daryk pertraukas, kai to reikia. Neleisk sau perdegti ir nesijausk kaltas, kad nori pailsėti.

4. Nustok lyginti save su kitais. Lyginti save su kitais beveik neišvengiama, tačiau pasistenk, kad tai tavęs nepaveiktų.

5. Išlik organizuotas su užduočių sąrašu. Šis sąrašas leidžia suskirstyti užduotis į dideles, vidutines ir mažas. Galima nustatyti savo prioritetus ir efektyviai valdyti savo laiką.

6. Nenusimink dėl mažų nesėkmių. Jos gali tave atgrasyti nuo svajonių siekimo, tačiau taip pat tai yra galimybė toliau mokytis ir augti.

7. Naudokis savo bendruomene. Visada atsimink, kad esi apsuptas draugų, šeimos narių, trenerių, mokytojų ir mentorių, kurie gali pasiūlyti pagalbą.

Kodėl bent jau pradžiai jų nepabandžius? Sakyk sau, kad tu gali.

Šaltiniai: paveikslėlis – www.amazon.com

Mano protui reikėjo žinoti, kad kas nors yra šalia ir padės pasijusti geriau. Tą vasarą sukandusi dantis nusprendžiau, kad tas žmogus esu aš pati, ne vyras ir ne šeima, supratau, kad tuo žmogumi visada būsiu tik aš pati. Turėjau nustoti tikėti, kad atsiras kažkoks vyras ir mane pamils. Turėjau pati save pamilti, nuleisti galvą ir kabintis į gyvenimą, kad ir kas nutiktų.

Jau seniai buvau nužiūrėjusi Stephanie Land knygą Valytoja, tačiau kai pasiryžau ją pasiimti iš bibliotekos, teko palūkėti, nes knyga buvo paimta. Tad patekau į laukiančiųjų eilę. Ir iš tikrųjų knyga buvo verta, kad ir trumpo, laukimo.

Šioje knygoje rašytoja pasakoja savo tikrą gyvenimo istoriją. Moteriai, nuo mažumės svajojusiai tapti rašytoja, likimas nepagailėjo išbandymų. Ji, būdama vieniša mama, visomis išgalėmis kovoja dėl savo ir mažametės dukters išgyvenimo. Griebiasi, bet kokio, kad ir menkiausio, valytojos darbo pasiūlymo, nors svajoja būti rašytoja. Atrodytų, kaip galėtų juodą, menkai apmokamą darbą dirbanti moteris staiga baigti universitetą, parašyti knygą. Pasirodo, dar ir kaip gali. Tik reikia net juodžiausiomis valandomis nenustoti tikėti savimi.

Jei pavyko autorei, gali pavykti kiekvienai ir kiekvienam. Pakeisti darbą, baigti mokslus, įgyvendinti svajonę.

Pasakojama tikrai giliai ir įtraukiančiai, taigi sunku atsiplėšti nuo šio, tikrais faktais paremto, kūrinio. Jautiesi lyg pats ten būtum ar bent būtum tos moters draugė, norinti ištiesti jai pagalbos ranką. Moteris sutinka daug įvairių žmonių, pasakoja ne tik apie savo, bet ir jų gyvenimus.

330 puslapių, vertė Almantė Rimavičienė (#19)

Šaltiniai: paveikslėlis – www.knygos.lt, ištrauka – Stephanie Land – Valytoja

Pagyvensim. Pamatysim. O dabar aš žingsniuoju. Į priekį.

Šaltiniai: nuotrauka – https://www.123rf.com/

Mark Manson Viskas yra sukrušta. Knyga apie viltį – kūrinys, kurį paėmus į rankas, vien iš pavadinimo galima tikėtis, jog skaitymas suteiks vilties. Na, čia jau kaip pažiūrėsi: tiesiogiai nėra pateikiama viltingų gyvenimo patarimų, bet lygiai taip pat leidžiama suprasti, kad viskas nėra taip blogai, kaip atrodo, atskleidžiama, kodėl įvairiais atvejais žmogaus elgesys yra vienoks ar kitoks. Vaizdingumui sustiprinti pasitelkiami ir kraupoki realūs žmonių pavyzdžiai – pavyzdžiui, susideginęs gyvas vienuolis arba žmogus, kurio asmenybė po nenusisekusios smegenų operacijos visiškai pasikeitė: nesugebėdamas nieko jausti, jis galiausiai nebesugebėjo ir gyventi, viskas, kas turėta, išslydo iš rankų.

Žmonių fizinė būklė gana prasta. Esame silpni, lėti, gležni, lengvai nuvargstame. Bet mes geriausi informacijos apdorotojai gamtoje. Esame vienintelė rūšis, kuri pajėgi suvokti praeitį ir ateitį, išvesti ilgas priežasčių ir pasekmių grandines, kuri geba pasitelkdama abstrakčias sąvokas planuoti ir strateguoti, statyti, kurti ir neribotą laiką spręsti problemas.

Skaityti šią knygą man nebuvo lengva, nes pradėjus ją skaityti, ji atrodė šviesi ir kupina pozityvumo, paskui sakytum, vis labiau įklampino į giliausius žmogaus minčių tyrinėjimus. Kad ir, pavyzdžiui, skyrius pavadinimu Kaip įgyvendinti visas savo svajones. Tikėtina, kad daugelis pamanys, jog šiame skyriuje apstu patarimų kaip, po galais, tas svajones įgyvendinti, tačiau ničnieko panašaus. Nagrinėjamos religijos, kaip jos veikia ir pan. Tokių ir panašių netikėtumų vedama ir skaičiau šią knygą.

Mark Manson knyga Viskas yra sukrušta. Knyga apie viltį praplėtė mano suvokimą apie žmogų.

304 puslapiai, vertė Aušra Gudavičiūtė, Gediminas Gudavičius (#14)

Šaltiniai: paveikslėlis – www.vaga.lt, ištraukos iš knygos – Mark Manson – Viskas yra sukrušta. Knyga apie viltį

Štai ir dar viena mano pastaruoju metu perskaityta grožinės literatūros knyga. Jau gana ilgai buvau perėjusi prie negrožinės literatūros skaitymo, tačiau pamažu atrandu, kad kilo grožinės literatūros poreikis, taigi jo nestabdau. Galbūt vėl panorau skaitydama mintimis nusikelti kažkur kitur nei tuo metu iš tikrųjų esu?

Kaip vanduo visada teka iš viršaus žemyn, valdomas žemės traukos, taip ir emocijos, regis, paklūsta tam tikram gravitacijos dėsniui ir iškyla į paviršių, kai būname šalia žmogaus, su kuriuo sieja ryšys, kuriam esame patikėję savo jausmus. Pasidaro labai sunku įtikinamai meluoti ar išsisukinėti. Ypač kai tie jausmai, kuriuos mėginame paslėpti ar apie kuriuos meluojame, yra liūdesys ir pažeidžiamumas. Visiškai nesunku apgauti nepažįstamąjį ar žmogų, kuriuo nepasitiki, ir dirbtinai pasirodyti linksmam. Bet Kei buvo Hirai patikėtinė, kuriai šioji įprastomis aplinkybėmis būtų kone bet ką atskleidusi. Taigi, emocinė gravitacija veikė stipriai.

Būtent apie persikėlimą, tiksliau keliavimą laiku pasakojama debiutinėje japonų rašytojo Toshikazu Kawaguchi knygoje Kol dar neatšalo kava. Nežinau kodėl, bet man patinka, kai knygoje veiksmas vyksta kur nors jaukioje kavinukėje, o šį kartą būtent taip ir yra. Pasakojamos keturios skirtingos istorijos, tačiau kiekvienoje iš jų vienijantis bruožas yra tas, kad visi veikėjai renkasi nedidelėje, paslaptingoje kavinukėje. Kavinukė dėl savo išskirtinumo – gebėjimo nukeldinti žmones laiku turėtų būti labai populiari tarp žmonių, deja, taip nėra ir tai stebina daugumą keliauti laiku panorusių žmonių. Gal taip yra dėl daugybės varžančių taisyklių? Iš pažiūros smagi ir įdomi idėja pakeliauti laiku atrodo visai nieko pramoga smalsiems žmonėms, tačiau už viso to slypi kai kas daugiau.

Knygoje daug dėmesio skiriama tarpusavio bendravimui. Ryškūs, spalvingi veikėjų dialogai. Nagrinėjamos opios santykių temos. Galbūt mažiau nuožmaus veiksmo, tačiau žmogaus vidinis pasaulis ir kalbėjimas tarp eilučių juk ne ką mažiau svarbu.

256 puslapiai, vertė Gabija Enciūtė (#8)

Šaltiniai: ištraukos iš aprašomos knygos, viršelis – www.savb.lt

Džiuli, nusivylusi gyvenimu, palaikoma savo vyro, netikėtai imasi atrodytų sunkiai įgyvendinamos užduoties – remiantis garsiosios amerikiečių kulinarės Džiulijos Čaild, nusprendusios savo tautiečius supažindinti su Prancūzijos virtuve, knyga per vienerius metus pagaminti 524 patiekalus.

Pamažu leidžiamės į patiekalų ir įdomių nutikimų pasaulį – viename iš jų pasineriama į praeityje Džiulijai nutikusius dalykus, o dabartis verda Džiuli kasdienybės verpetuose.

Įdomaus ir sudėtingo iššūkio ėmusis moteris nors ir patiria begales sunkumų ir abejonių, tačiau savo sumanymo laikosi iki pat sėkmingo finišo, kuomet gali džiaugtis pagaliau pagaminusi paskutinį patiekalą pagal savo dievaitės knygą.

Filmas Džiuli ir Džiulija – tai pamokanti ir įkvepianti istorija. Tik dar kartą įsitikiname, kiek daug žmogui reiškia artimųjų palaikymas ir pagalba bei kaip svarbu siekiant savo tikslo nepasiduoti pusiaukelėje.

Šaltiniai: nuotraukos – independent.co.uk, www.praguereporter.com

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus