Štai ir dar viena desertų receptų knyga į mano perskaitytų knygų sąrašiuką. Ir šį kartą tai jau trečia Liucinos Rimgailės receptų knyga. Bibliotekoje pamačiusi šią knygą iš karto sau pasakiau, kad būtinai imsiu paskaityti. Net jei žinojau, kad receptų knyga, kurioje viso labo tik 20 receptų, nebus gausi savo apimtimi, vis tiek čiupau ją į rankas. Paprasčiausiai turbūt žavi lengvas, šiltas, mielas Liucinos Rimgailės knygų stilius. O kur dar itin spalvingos, seilę varvinti skatinančios nuotraukos…

Skaitydama knygą 20 tobulų sūrio pyragų mintimis pasinėriau į trumpą, bet labai svaiginančią keptų ir nekeptų pyragų gamybos kelionę. Galvojau, kokios apimties tortų formas jau turiu ir kokias dar reikėtų įsigyti, jei norėčiau ką nors sėkmingai pasigaminti iš šios knygos.

Kaip ir beveik visuomet, perskaičiusi receptų knygą nežinau ar iš jos kažką gaminsiu, bet žinau, kad, pavyzdžiui, šiuo kartu neabejotinai praplėčiau savo akiratį apie sūrio pyragus.

100 puslapių

Šaltiniai: ištrauka – Liucina Rimgailė – 20 tobulų sūrio pyragų, paveikslėlis – www knygos.lt

Ar tu taip pat mėgsti skaityti desertų receptų knygas kaip ir aš? Ne tiek gamini tuos receptus, kiek daugiau apie juos skaitai? Prisistatyk, tu visai panašus į mane. Skaitau ir atrodo, kad realiai maišau tuos kremus, malu riešutus, pjaustau braškes ar pan. Tačiau kai iš tikrųjų reikia kažką pagaminti, vis ruošiuosi ruošiuosi tam tobulam momentui, o laikas vis bėga ir bėga.

Ir šį kartą mano akis patraukė Ingos Pupelienės receptų knyga Saldi akimirka, kurioje mūsų pasimėgavimui pateikta daugiau nei 100 desertų receptų, tarp kurių: tortai, pyragai, keksai, vyniotiniai, pyragaičiai, keksiukai, sausainiai, bandelės, riestainiai, mažieji desertai, gėrimai. Saldėsių mėgėjui tikrai iš ko rinktis. Vienus desertus pagaminti lengviau, kitus – sunkiau, tačiau prie daugybės receptų informuojama – lengva bus ar sunku, tad galima iš anksto įsivertinti kiek padirbėti esi nusiteikęs ir kibti į darbus.

Gaminant konditerijos gaminius su miltais, niekada nereikia sudėti iš karto visų recepte nurodytų miltų, nes, priklausomai nuo kitų ingredientų drėgmės, jų gali būti per daug. Tuomet gaunama per kieta tešla ir gaminiai būna nepurūs. Jei neparašyta kitaip (pvz., plikytai tešlai reikia suberti visus miltus vienu kartu), miltus reikėtų berti dalimis ar bent nesuberti visų iškart.

Ingos Pupelienės knyga Saldi akimirka – ypač spalvinga, kūrybinga knyga, iš kurios galima pasigaminti įvairių desertų tiek šventei, tiek kasdienai.

176 puslapiai

Šaltiniai – paveikslėlis – www.patogupirkti.lt, ištraukos iš Ingos Pupelienės knygos Saldi akimirka

Vieniems ją atneša suvyniotą į dovanų popierių. Kitus užklumpa netikėtai – kai nešini spalvotais balionais į svečius suguža ir uždainuoja draugai. O štai į mūsų namus šventė ateidavo skaniai pasikvepinusi, iš lėto ir būtinai iš anksto įspėjusi. Užuosdavau ją jau iš vakaro, kai mama į orkaitę pašaudavo medaus tešlos paplotėlius ir pradėdavo plakti apelsino žievelėmis kvepiantį kremą… Taip, mano šventė atkeliaudavo iš orkaitės. Arba šaldytuvo (mmm… ledų tortas!). Žinoma, šventę galima nusipirkti, pavyzdžiui, tortų parduotuvėje! Bet kiekvienas, nors kartą ragavęs namuose kepto, pasakys, kad tai nepalyginama!

Gimtadienis mažiesiems – ypač nepaprasta šventė vien jau tuo, kad jie gauna daugybę dovanų ir gali suvalgyti… Didžiulį, būtent jiems skirtą tortą. O kad įspūdis būtų dar didesnis, tas tortas dažnai būna ypač spalvingas ir su gražiomis žvakutėmis. Aišku, ne visada tėveliai atranda laiko patys ar kartu su vaikais patys pagaminti tą gardų tortą, tačiau kai visgi pavyksta tai padaryti, įspūdis būna nepamirštamas. Vaikai gali pasijusti mažaisiais kulinarais ir taip pat džiaugtis praleisdami daugiau laiko kartu su tėveliais.

Būtent apie tortus, kuriuos nesunkiai galima pasigaminti namuose, ir pasakojama spalvingoje, nedidelės apimties knygelėje Mažųjų gimtadienio tortai.

Pabandykite, tėveliai, gal kažkuris receptas sudomins ir jūsų šeimą. O gal eksperimentuodami netgi sukursite savo?

96 puslapiai (#6)

Šaltiniai – ištrauka iš knygos, nuotrauka – www.knygos.lt

Aišku, labai svarbu, kokioje šeimoje jums pasisekė gimti ir augti. Jei augate šeimoje, kurioje kalama į galvą, kad esate vargšai ir šiame gyvenime ką nors pasiekti neturite jokių šansų, tai labai sunkiai tikėtina, kad ir jūs pats sieksite kažkokių aukštumų. Ir atvirkščiai, jei jūs gyvenate gražiuose namuose, keliaujate, sportuojate, tobulėjate, tai tikėtina, kad tokio pat gyvenimo sieksite ir užaugęs. Kiek jums pasiseks, kaip ir rašiau, labai daug priklausys nuo aukštesniųjų jėgų. Bet jei pats nedėsite pastangų, greičiausiai gerų rezultatų tikėtis bus nerealu.

Retokai būna, kad knyga taip įtrauktų, jog nesinorėtų dėl jos net eiti miegoti. O šįkart būtent taip ir nutiko. Skaičiau kone iki vidurnakčio ir per kitos dienos pietus beveik 200 puslapių knyga jau buvo baigta.

Algimanto Jablonsko knygoje Šokoladas su pipirais. Mano verslo istorija įtaigiai ir vaizdingai pasakojama kaip paprastas vaikinas (nors jis už daug ką dėkingas ir savo mamai) dėl savo darbštumo, atkaklumo, o kai kada ir dėl laimingo atsitiktinumo, pasiekia sėkmės versle. Nors jis patikina, kad viskas daugiausia pasisekė tik dėl Dievo pagalbos.

Knygoje atskleidžiama kiek daug visko teko išbandyti, patirti galybę sėkmės ir nesėkmės momentų, kol atrasta savo niša.

Atrodo, kaip gali vienam žmogui nutikti tiek daug nuotykių. Bet pasirodo, gali.

192 puslapiai (#5)

Šaltiniai: ištrauka iš knygos, nuotrauka – www.knygos.lt

Tai desertas, kuris dažniausiai niekada nepaveda, kai reikia kuo nors pavaišinti netikėtus svečius. Ir jį ruošiant sunku (nors, aišku, įmanoma…) kur nors suklysti.

Bet štai atėjo diena, kai panorau išbandyti naują tinginio variantą. Namuose jau senokai užspaudusi turėjau indelį rududu kremo, tik vis nedrįsdavau jo atidaryti – norėjosi su juo pagaminti šį bei tą ypatingo. Ir, aišku, netikėtai internete atradau visai paprastą tinginio variantą vos iš trijų ingredientų, kuriam be sausainių ir sviesto, dar tereikėjo indelio rududu kremo.

Taigi pasiraitojau rankoves ir kibau į darbą. Pabaigus, sunkiausia buvo sulaukti, kol šis karamelinis tinginys sustings. Bet kantrybė tikrai atsipirko – tinginys išties gardus ir kone tirpstantis burnoje. Visgi labai saldus, taigi kas nelabai mėgsta itin saldžius gaminius, turėtų susilaikyti nuo šio skanėsto arba dėl kontrasto į jį įmaišyti kokių nors rūgštesnių vaisių ar uogų, pavyzdžiui, spanguolių.

Kad sugundytų, saldainiai turi būti spalvoti, kvepiantys ir įvairios struktūros. Pripažinkite, juk liūdna valgyti vien rudus čiulpinukus. Gamindami saldainius ignoruosite cheminius priedus, kuriuos taip mėgsta konditerijos pramonė. Natūraliais būdais suteiksite savo skanėstams energijos, ir tam padės braškių sirupas, matė ar mėlynių milteliai. O kur dar eteriniai aliejai ir prieskoniai, kurie, gerai subalansuoti, maloniai sužadina skonio receptorius. Neužmirškite agaro ir tapijokos, stiprinančių struktūrinės medžiagos paviršių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo sunku patiems pasigaminti saldainių, bet įsigiję cukraus termometrą ir kelis būtinus įrankius jausitės kaip tikri konditeriai!

Bio saldainių dirbtuvėlė – nedidelės apimties, bet itin spalvinga knygelė, kurios jau pavadinimas sufleruoja, į kokią laboratoriją mes čia patekome. Autorė mums pateikia per 20 saldėsių receptų, kurie iliustruoti vaizdžiomis, kūrybingomis nuotraukomis. Kai kurie receptai įprastesni, o kai kurie kaip, pavyzdžiui, tie, kuriems paruošti reikia kriauklių ar gyvų gėlių, kur kas labiau nustebina.

Vaikai mėgsta rankioti kriaukles per atostogas prie jūros ir jas saugoti kaip prisiminimą. Tad kodėl jų nepanaudojus rududu kremo gamybai? Norėdami išvengti kristalizacijos, imkite medų arba cukrų, kuriame gausu gliukozės. Patarimas: rinkitės kriaukles su bukomis briaunomis, kad neįsidrėkstumėte liežuvio.

Visai verta leistis į šią spalvingą saldainių kūrimo kelionę, kad pradžiugintume save ar savo mažuosius.

72 puslapiai, vertė Daiva Petrulienė (#2)

Šaltiniai: ištraukos – Linda Louis – Bio saldainių dirbtuvėlė, paveikslėlis – www.patogupirkti.lt