Įrašo „Sveikinimai“ komentarai

romas

romas — Tue, 16 Mar 2010 22:19:33 +0000

Mums nepatinka viskas, kas neleidžia patenkinti savo egoizmo. Aš ir nesakau, kad neigiamos emocijos dominuoja. Niekas liguistai negalvoja apie nepatinkančius dalykus nuolat, bet emocijos vis grįžta. Kai žmogus nusistatęs prieš turčius, tai jis nusistatęs nepertraukiamai.

bang

bang — Tue, 16 Mar 2010 21:08:47 +0000

Jeigu gali būti įgimtos neigiamos reakcijos, logiška, kad gali ir teigiamos. Pats mūsų egzistavimo faktas, jau nekalbant apie santvarkų formą, lenkia prie to, kad teigiamų daugiau arba jos bent jau kol kas laimi.
„galiu galvoti – jei esu stiprus ir galiu apginti nuo kitų banditų, yra teisinga iš ginamųjų rinkti duoklę” – čia pats kalbi apie teisingumo jausmą. Pirminis yra įgimtas – pats teisingumo suvokimo faktas, o kaip jis formalizuojamas skrtingų aplinkų įtakoje – jau kitas klausimas.

romas

romas — Tue, 16 Mar 2010 12:22:57 +0000

Bang, pavydo, pykčio, neapykantos, nuoskaudos reakcijos yra įgimtos. Kas turėtų stebinti Be to teisingumo jausmas ir teisingumas nėra tas pats. Pavyzdžiui: galiu galvoti – jei esu stiprus ir galiu apginti nuo kitų banditų, yra teisinga iš ginamųjų rinkti duoklę. Arba manau, kad Uspaskichas turi išdalinti savo turtą vargšams, nes jis yra per daug turtingas. Abiem atvejais kita pusė teisingumą suvoks kitaip. Čia gal tokie ekstremalūs pavyzdžiai. Račas kažkuriame savo įraše piktinosi parlamentarų gaunamais pinigais. Aš jo paklausiau, ar jis pats nesijaučia uždirbąs per daug. Tada jis puolė pasakoti, kodėl jis yra vertas savo pinigų. Bet iš esmės, dalinantis bendrą visuomeninį pyragą, juk nėra skirtumo ar tavo darbas valstybinis, ar privačiame sektoriuje. Račas gal irgi išlaidauja vietoj to, kad atiduotų, kas virš vidurkio, mažiau uždirbantiems mokesčių pavidalu. Bet čia aš, savaime aišku, kalbu ne apie pinigus, bet apie teisingumo jausmą:)

bang

bang — Tue, 16 Mar 2010 11:44:35 +0000

„Tai žeidžia vidinį teisingumo jausmą ir kelia visą puokštę negatyvių jausmų. Tai yra įgimta…”

romas

romas — Tue, 16 Mar 2010 11:11:06 +0000

Bang, o juk pradėjau kalbą nuo to, kad visada atsiranda, kas mus skiria. Pavyzdžiui: niekam nėra atseikėta pasaulyje visko vienodai. Čia ne tik materialų turtą turiu omenyje, bet ir talentą, intelektą – apskritai viską, ko žmonės gali turėti nevienodai. Tai žeidžia vidinį teisingumo jausmą ir kelia visą puokštę negatyvių jausmų. Tai yra įgimta ir tai gimdo blogį. Galima būti vienas kitam geru ir vardan to, kad būtum blogas kitiems:) Be to aš neteigiu nesant gėrio pasaulyje, kaip tu bandai įsivaizduoti. Kalbėdamas apie prigimtinio gėrio nebuvimą, turiu omenyje auklėjimo ir aplinkos svarbą.

bang

bang — Tue, 16 Mar 2010 09:05:38 +0000

Sekantis karių nugalėtojų logiškas žingsnis po pergalės – nudobti savo kovos draugus. Na kad daugintis būtų daugiau su kuo