Įrašo „Super komentatorius Fredis*: „Esu labai lyriškas, jautrus, melancholiškas žmogus““ komentarai

Zita

Zita — Fri, 27 Mar 2009 06:03:36 +0000

Ooo Virgi, visai įdomu. Na jei drugelis, nors ir Korėjos tai dar visai nieko… Tik klausimas – iš kur tu žinai mano horoskopinius duomenis? O mano paklydimų ir nusidėjimų kreivės (nuoširdžiai patariu) geriau nenarpliok, nes taip paklysi, kad bus ojojoj ir Ligita neištrauks O Korėjoj ir būt nebuvau (juk prisiminčiau ar ne)

Virgis

Virgis — Thu, 26 Mar 2009 21:42:08 +0000

Žmonėnai kartais atrodo senai ir gerai pažįstami todėl, kad praeitame gyvenime, būdami drugeliais, pateko tam pačiam baterflajistui tinklelin, ir buvo pamauti ant vinelės po stiklu viens šalia kito.
Žinojau ir linksmesnių istorijų, bet kodėl pasirinkau būtent šitą – nežinau.
Pasitelkęs tavo, Zita, horoskopinius duomenis, bandžiau patyrinėti tavo reinkarnacinę paklydimų-nusidėjimų kreivę, – gavosi Korėja. Nežinau tik pietų ar šiaurės.

Zita

Zita — Thu, 26 Mar 2009 17:06:48 +0000

Taške, kviepuok, ramiai, kviepuok
Šiaip tai esu atitrūkus nuo interneto (jei pastebėjai lauke pavasaris:) bijau kad būsiu kažką praleidus. Apie kokį palaikymą- atsakymą į primityvų klausimą kalbam? A? Ir tas „Nuoširdžiai ir atvirai, kaip dilgėlyne” man kažkaip… na matai aš vaizduotę lakią turiu, tai kartai buna labai linksma kai ją įjungiu.
Ai gerai jau, tai pasakok kodėl kartais žmonėns atrodo, kad jie senai ir gerai pažįstami.

.

Thu, 26 Mar 2009 16:51:15 +0000

Zita,
10 už į 10. Net kvapo neatgaunu. Nokautas. Pelnytas.
Labai taikliai ir griežtai suformuluota, šiuolaikiškai, veržliai, ypač apie kovos džiaugsmą. Būsimosios mūsų Prezidentės stiliumi.
Ir vis tiek tikiuosi konkretaus palaikymo – atsakymo į vieną primityvų klausimą. Nuoširdžiai ir atvirai, kaip dilgėlyne.
Tada papasakočau kodėl kartais žmonėns atrodo, kad jie senai ir gerai pažįstami.

Ligita

Ligita — Thu, 26 Mar 2009 15:59:42 +0000

Fredi, gerai stebėk („Pažįstu blogerį, kuris pats su savimi diskutuoja, tai aukščiausia tobulybės viršūnė, svetimi ten nepageidaujami, stebėsiu kaip greitai tokias aukštumas pasieks Ligita …”), o aš tą patį vyksmą su tavim stebėsiu Šiaip aš jau seniai pati su savim diskutuoju, tik, deja… Neviešai x)) Rašau dienoraštį, kreipiuosi į jį „tu”, nors ir aiškiai žinau, kad ten tik aš pati.

Beje, nežinau ar man grafomanija, bet turi aistrą rašyti. Hm, kaži kas nustatys ar ji jau liguista, ar dar ne ir ar tuščiai pilstau…

Taške, o taip, norėčiau dėt video, tik kad mano fotikėlis įrašinėja be garso ir dėl to pusė efekto netenka ;(

Zita, kas per pesimizmai ir kitokie balvonizmai? Nagi, keliam ūpą, keliam

Zita

Zita — Thu, 26 Mar 2009 14:42:01 +0000

Taške Taškeli pasakyki man kodėl jaučiu pesimizmą?
Aš mat esu optimistė tai tas priešingas polis man labai jaučiasi.
Pasižiurėk: „Žmogus laimingas tol, kol neturi pasirinkimo”. Na, kas čia dabar. Jeigu man kas nors duotų tokią „laimę” tai išprotėčiau. niekaip neįsivaizduoju gyvenimo be galimybės rinktis. Ir kuo daugiau tuo geriau. Čia ir yra visas įdomumas. Na ir kas kad kada ir blogai pasirenki juk iškarto atsiranda kitas pasirinkimas ir vėl viltis, darbas, rūpestis, o jeigu dar ir pakovoti tenka, o čia tai tiesiog nuostabu. O kad visai iš laimės neapsvaigtum visą laiką kirba abejonė – pavyks ar nepavyks.
Taške, manau kad reikia dar žvaigždutę prisisegti – .* vo tep daug geriau atrodo. Jau netoks vienišas atrodo tas taškas