Įrašo „Šiandien pagalvojau: mes renkamės gyvenimo žmones ir jie renkasi mus“ komentarai https://www.ligidangaus.lt/siandien-pagalvojau-mes-renkames-gyvenimo-zmones-ir-jie-renkasi-mus/ Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus Fri, 19 Jan 2024 16:58:33 +0000 hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.3.1 Ligita https://www.ligidangaus.lt/siandien-pagalvojau-mes-renkames-gyvenimo-zmones-ir-jie-renkasi-mus/comment-page-1/#comment-27 Ligita Wed, 28 Jan 2009 20:10:54 +0000 http://ligita.xz.lt/?p=92#comment-27 O žinot, jūs taip rašydama priminėt Andrių Mamontovą, kuris būtent ir teigė, jog tikrą draugą pažinsi, kai tau sekasi;)) Tai yra jei jis nuoširdžiai džiaugiasi kartu su jumis, nepavydi pergalių. Dėkui už sėkmės palinkėjimus! xDD Bumerangu ir jums tą pat siunčiu! xD O žinot, jūs taip rašydama priminėt Andrių Mamontovą, kuris būtent ir teigė, jog tikrą draugą pažinsi, kai tau sekasi;)) Tai yra jei jis nuoširdžiai džiaugiasi kartu su jumis, nepavydi pergalių. Dėkui už sėkmės palinkėjimus! xDD Bumerangu ir jums tą pat siunčiu! xD

]]> Zita https://www.ligidangaus.lt/siandien-pagalvojau-mes-renkames-gyvenimo-zmones-ir-jie-renkasi-mus/comment-page-1/#comment-26 Zita Wed, 28 Jan 2009 13:55:20 +0000 http://ligita.xz.lt/?p=92#comment-26 Draugai - brangiausia ką turime. Mano kaimynė su šeima išvažiavo užsidirbti į užsienį tai kai susiskambinam mes net negalim kalbėtis - visada pradedam verkti. Širdimi išmatuoji atstumą kai apkabint negali. O žinot kas man mieliausia... Kai paskambina draugas jau gerokai po vidurnakčio ir tik tam kad pasidžiaugtų, kad papasakotų apie savo laimę. Atsiprašinėja, kad pažadino, bet argi tai svarbu. Juk svarbiausia, kad jis laimingas ir ta laime panoro papasakoti man. Tada supranti kad draugas reikalingas ne tik tada kai tau ištinka nelaimė. Skausmo akimirka natūralu yra ieškoti paguodos, o džiaugsmo akimirka jau ne su bet kuo daliniesi. Ech, plepi gi pasidariau :) Sėkmės jums. Draugai – brangiausia ką turime.
Mano kaimynė su šeima išvažiavo užsidirbti į užsienį tai kai susiskambinam mes net negalim kalbėtis – visada pradedam verkti. Širdimi išmatuoji atstumą kai apkabint negali.
O žinot kas man mieliausia… Kai paskambina draugas jau gerokai po vidurnakčio ir tik tam kad pasidžiaugtų, kad papasakotų apie savo laimę. Atsiprašinėja, kad pažadino, bet argi tai svarbu. Juk svarbiausia, kad jis laimingas ir ta laime panoro papasakoti man. Tada supranti kad draugas reikalingas ne tik tada kai tau ištinka nelaimė.
Skausmo akimirka natūralu yra ieškoti paguodos, o džiaugsmo akimirka jau ne su bet kuo daliniesi.
Ech, plepi gi pasidariau :)
Sėkmės jums.

]]>