Įrašo „Saugok save. Pro automobilio langus krenta ne tik mobilieji telefonai…“ komentarai

Ligita

Ligita — Fri, 31 Jul 2009 21:48:11 +0000

Bang, vos nepražiopsojau – baikit jūs agituoti už diržų nesisegimą! Taip, jie retsykiais gali ir pakenkti, tačiau dar reikėtų matematiškai apskaičiuoti kas kenkia labiau…:)

Ligita

Ligita — Fri, 31 Jul 2009 21:37:22 +0000

WU, gali būt, kad ir specialiai. Norėdavo mane kaip reikiant įerzinti… Nesupaisysi tų miestiečių

Zita, labai džiaugiuosi, jog esat gyva ir sveika. Tipai Katinai, džiaugiuosi, kad ir jums viskas gerai baigėsi.

Auksini kardai, daugiausiai laiko aš leidžiu, hm… Vilniuje. Tik šią vasarą taip jau nutiko, kad iš Utenos beveik neiškišu nosies. O Vilniuje mano studijos x))

Tipas Katinas

Tipas Katinas — Fri, 31 Jul 2009 19:35:26 +0000

Tai buvo maždaug prieš dešimt metų. Važinėjome su garbingais kelių šalių užsieniečiais per objektus ir mums, lietuviams buvo stipri pamoka: visi iki vieno, kur besėdėtų, (busiuke) prisisegdavo. Autobusiukas buvo su diržais prie visų kėdžių, ačiū Dievui:)

Auksinis kardas

Auksinis kardas — Fri, 31 Jul 2009 19:06:41 +0000

Padedu užpakalį sėdynėn ir dešinė ranka siekia kairėje esančio diržo – automatiškai. Net galvoti nereikia. Tiesa, keleivio sėdynėje važiuodamas gal taip nepadaryčiau, bet savo įprastoje vietoje automobilyje – neabejotinai trūktų kažko pilnam vairavimo jausmui.

Ligita, o tu Vilniuje nesi gyvenusi, visą laiką Utenoje?

Zita

Zita — Fri, 31 Jul 2009 17:54:06 +0000

Dar senais gerais laikais važiavom su žiguliuku. Buvo pirmas pašalas. Kertant dviejų rajonų ribą kelias buvo nebarstytas, kaip vėliau sužinojom ir vieno rajono kelininkai pritrūko smėlio ir kito. Taip pora šimtų metrų liko „ant ledo”. Ne aš vairavau, bet ir vairuotojo nekaltinu, pati puikiai žinau kaip sunku susiorentuoti kai važiuoji neslidžiu keliu ir staiga užvažiuoji ant gryno ledo. Posukyje mašiną sumėtė ir prisimenu tik kaip lėkėm į griovį. Atsipeikėjau greitai. Veidą užpylė kraujas, pradėjau springti. Supratau, kad turiu išsiropšti lauk. Priekinio stiklo nebuvo, o diržas neleido pajudėti. Kažkaip vis nesisekė jo atsegti, tai išlindau neatsegusi.
Mašina vertėsi tris kartus ir dugnu atsitrenkusi į medį lūžo pusiau ir ratais taip stipriai apkabino medį, kad paskui vos atplėšė. Paskui pasakojo, kad kas tik buvo sustopję ir matė kaip atrodė mašina, sakė, kad žmonių gyvų neturėjo likti. O mes gyvi ir sveiki. Vairuotojui atrodo trys siūlės, o man trylika.
Tada išsiropštus iš mašinos mačiau, kad gumos nuo stiklo kabėjo ant medžio šakų. ten dar kažkas kabėjo, bet neprisimenu kas Taigi, jeigu ne diržai nežinia kur butume kabėje ir mes.

WU

WU — Fri, 31 Jul 2009 12:15:04 +0000

Ligita, turbūt, specialiai stebėdavosi. Aš irgi turiu vieną draugę, kuri pas mane iš baltarusijos atvažiuoja. Tai labai smagu buvo juokauti, kai rodžiau jai „akropoli” Nors negražu, bet vis tiek…