Pirma buvo pamėgta „Audimo”, bet man rodos jie nebegamina padorių, kiek dairiausi. O labiausiai, visgi, gera buvo „Columbia” gaminta striukė, dabar pažiūrėjęs aptinku užrašus „packable”, „waterproof”, bei kad gaminta Vietname, modelio nematau. Ši firma didžiuojasi, kad jos produktus pirmiausiai išbando pati šeimininkė, „Ma Boyle”. Nebuvo labai pigi, bet tai rimta striukė, su tokia galvos nesušlapsi. Taip pat labai gerai joje išspręsta kaklo apsauga, vėjui pučiant, gobtuvas tik dar labiau apgaubia kaklą. Kaip taisyklė, su tokia striuke viskas paprasta – jei šilta, galima turėti kuprinėje ar pan. – vietos užima labai nedaug, galima prasisegus vaikščioti, galima užsisegti be gobtuvo, o galima užsimaukšlinti ir šį lietuje ar miške nardant tarp šakų. Manau, galima atsekti kas pas mus tebeveža „Columbia” produktus. Svarbiausia, kad tokia striukė gerai kvėpuotų, ūkiškai apsaugotų – vieną užtaikiau pigesnę, dailią, bet nekvėpuojančią, tai ši bėda vis greitai išlenda. Na, ir šviesios spalvos nepraktiška, nes greitai įsitrina nešvarumas.

O objektas yra kiek kitas, turintis savo kerinčių savybių puokštę – taip pat ne visai kurpalio rėmuose. Eina švilpt visokie kurpaliai. Tame tarpe ir tokie, kad kiekvienam šalies gyventojui kur nors Turkijoje bumbsintis kamuoliukas turi sukelti ekstazę. Marai, ir šiuo klausimu mūsų nuomonė sutampa. Kaip ten naktiniai Vilniaus miškai? Paskutinę nakvynę kaime paįvairino kažkokio žvėries kriokimas po langais apie 3:30. Spėju, kad šernas pareina obuoliais po medžiais smaguriauti. Jaukumo nepridėjo, rupūžiokas. Na, bet po trejetą nudobtų šernų rūsyje susiversti, ir dar lūšį šaldytuve – čia jau godumas nežvėriškas, buvo šiomis dienomis tokia naujiena apie „medžiotoją”.

Auksinis kardai, tai ji naujausias tavo žavėjimosi objektas, kur rašei? Ar šiaip nestandartiškumas patraukė?