Neknyginis vardai, dėl to, kad taip pasivadinęs, nors šiaip žinau ir kitą vardą =D

Tik kodėl mane į šventuosius rašai, tai jau nežinau. Realiai aš turbūt tiesiog nepastebėčiau, o jei ir, tai dviračių taisyti nemoku, bo tokios transporto priemonės neturiu, o ir važinėjęs esu labai seniai. Va neseniai proga pavažinėti ir vėl nuplaukė. Tai ką jau čia apie taisymus bešnekėti.

Paradoksas – gyvenant ES, būnant NATO etc tie jaunuoliai, kurie moka rusų kalbą turi daug forų prieš kitus, ten kokius anglus ar prancūzus.

Tai tiek šios dienos paburbėjimų, vakare paskaitysiu VISUS komentarus.

O Fredis* tuo savo komentaru tikrai atsiskleidė ne iš pačios geriausios pusės, bet apsimečiau, kad nepastebėjau.

Tavo iškeltą problemą „Kodėl gražiems žmonėms gyventi yra žymiai lengviau?” galėčiau apžvelgt iš abiejų – gražuolių bei negražuolių – perspektyvų, kadangi anksčiau labiau gūždavausi, dabar kažkiek išdrąsėjau, tai teigiamų vertinimų stoka nesiskundžiu. Dėl to ir rašiau, kad daug lemia vidinis nusiteikimas, pokyčiai prasideda galvoje ar kaip ten. Bet teiginio „negražuolės yra diskriminuojamos” nenubraukčiau kaip visiškai klaidingo, nes užtenka pastebėt koks grožio etalonas pristatomas visuomenėje kaip siekiamybė ir tikslas. Nors pamažu dėmesio sulaukia ir charizmatiškos apkūnesnės merginos, akivaizdu, kad vis dar karaliauja liesumas, straipsnių antraštėse tokių frazių kaip „numetė …kg”, „suliesėjo ir išgražėjo” apstu. Kažkada taip pamąsčiau (antsvorio neteko turėt) – kodėl moterys taip lenda į tą S (bei XS) dydį? Taip, visos daugiau ar mažiau nori gerai atrodyt, bet, po velnių, tos standartinės modelio apimtys, tėra tų pačių modelių, pristatančių naujutėlius dizainerių crazy kūrinius, reikalas, kitų profesijų atstovėms jos visai nebūtinos, todėl svarbiausia turėtų būti rūpintis sveikata ir to taip dažnai trokštamo grožio visų pirma siekti per ją. Taigi – kodėl gražiems žmonėms gyventi yra žymiai lengviau? Čia jau romo klaust reiktų, kuris į žmones labai paprastai žvelgia („Grubiai šnekant, žmogus yra iš prigimties toks gyvulys, kuriam rūpi paėsti ir retkarčiais pasidulkinti.”)…;) Jei suraukčiau, tai visiems, neatsižvelgiant į išvaizdą, visokių situacijų pasitaiko.

Neknyginis vardai, sveiks ir Tu! Va, va, sakau, kad būna tokių žmonių ir jie mums primena, kad per ilgai neužsižiūrėtumėm į savo atspindį veidrodyje. O telefono jokio nesuspaudė perėjusi per gatvę? Gal apsigalvojo? Arba užmiršo kažką būtino ir keiksnodamasi grįžo namo? Šiaip būtų šaunu kuo rečiau bijot apsikvailint, nes vaizduotė ne visada nupiešia tinkamus vaizdinius.

Ech, jau ne tik Auksinis kardas, bet ir Tu, Valentinai, lauki įstabiojo Maro, tikėkimės išlįs greitu laiku iš savo ūksmių bei sustatys viską į savo vietas! A-ū.