Įrašo „Ištiktukų šalyje gyvenant. Rašytojai, sveikinu jus!“ komentarai

Ligita

Ligita — Wed, 04 Mar 2009 21:53:41 +0000

Dėl to, kad „keberiokšt” išryškina mūsų įgimtą polinkį visur griūvinėti;) O jeigu rimčiau, tai nė neįsivaizduoju pagal kokius kriterijus gražiausius ištiktukus renka… Ha ha, galim čia, tinklaraštyje, jei tik bus norinčių, išsirinkti savo mėgstamą. Aš jau kedenu mintį xDDD

Eglė

Eglė — Wed, 04 Mar 2009 20:49:46 +0000

Tie ištiktukai tai tikrai nuspalvina kartais pilką kalbą, bet atleiskit, kodėl „keberiokšt” pats gražiausias Lietuvoj?

Ligita

Ligita — Wed, 04 Mar 2009 11:51:15 +0000

Visų pirma bandysiu filosofiškai atsakyti į maniškį pacituotą klausimą. Yra žmonių, kurie be rašymo negali gyventi ir šis pomėgis yra jų didžiausia gyvenimo aistra:) Manau, tokiems žmonėms verta pagalvoti apie rašytojo ateitį. Įsivaizduokit – vieni kapoja malkas, kiti gydo sergančius, o štai sėdi vienas žmogelis ir daugiau nieko nemoka, išskyrus… Rašytu žodžiu reikšti mintis. Ką tada jam daryti? Perspektyvos: žurnalistas, rašytojas, mokytojas, kritikas… Ir ir… Siaura sritis. Ar taip nemanot?

Kas yra rašytojas?

Šiek tiek atsakiau, bet pratęsiant jūsų mintį, pridėčiau, jog rašytojas nėra tokia paprasta darbinė gamintojo profesija kaip visos kitos. Gal esu naivuolė, tačiau tikiu tuo.

Atlyginimas ateina paskui.

Kol tu rašai, jeigu rašai iš širdies, apie jį galvoji mažiausiai.

Žinoma, yra ir šios srities „popsininkų”, bet tokie man nepatinka:O Jiems palinkėčiau atrasti sau kitą nišą.

Dėl vardo idealizavimo… Hm, niekaip netikiu, kad čia viskas gražu it sviestu patepta. Spėju, rašytoju (pabrėžiu – geru rašytoju. Nors ir vėl klausimas – kas yra geras rašytojas?) būti be galo sunku, tačiau vien ko vertas pasiektas rezultatas.

Zita

Zita — Wed, 04 Mar 2009 07:20:32 +0000

Cituoju jūsų klausimą:
Ar tu tikrai to nori, t.y. tapti rašytoju?

Dabar klausiu aš:
O kas yra rašytojas?
Tai yra profesija, taip pat kaip gydytojas, modeliuotojas ar vairuotojas. Tai yra darbas už kurį gaunamas atlyginimas. O kiek tame lieka nuoširdumo? Kai pamatai tų rašytojų nepublikuotus kūrinius, pamatai visai kitą asmenį.
Aš ne prieš pripažinimą, tik nereikia siekti vardo kaip tikslo.
Jūs idealizuojat šitą vardą, o tai gali sutrukdyti pažvelgti blaiviai.
Čia pamašiai kaip su meile: įsimilėjai ir viskas gražu

Ligita

Ligita — Tue, 03 Mar 2009 21:45:14 +0000

Aha, Karolina, net ir savo asmeninę šventę turėsi:) O šiaip… Jeigu, hm… Dabar neminėsiu, bet, patikėk, yra ir tokių šventinių dienų, apie kurias išgirdus tik žandikaulis atvimpa;O Gražiausia, kad apie tokias išgirdau pirmiau nei tarkim apie šią smagią Tarptautinę rašytojų dieną.

Žinokit, Zita, mane žavi rašantys žmonės (o ypač gerai rašantys), nors ir tarkim jūs sakot ne dėl svajonės rašot.

O taip, norint būti rašytoju reikia talento, sėkmės ir ištvermės. Norint pradėti? Manau, svarbiausia privalu leist galutinai susigulėt savo mintims. Kokio rezultato tikiesi? Ir… Ar tu tikrai to nori, t.y. tapti rašytoju? Jei žmogus atsako tikrai taip, tada belieka pasitelkti valią ir nebeišklysti iš pasirinkto kelio, nes… Painiava ir lieka painiava. Be galo sunku išnarplioti save ir susikaupti, todėl drąsiai sakau, kad rašytojui reikia ir patirties. Daug daug. Visokios. Jam nėra bereikšmių patirčių, nes iš bet kurio įvykio gali gimti mintis ar idėja.

Trumpiau tariant, tai tema, apie kurią galėčiau kalbėti ir kalbėti;))

Zita

Zita — Tue, 03 Mar 2009 19:21:27 +0000

Svajokles jūs svajokles )
Aš jau nebesvajojų ne dėl to rašau kartais.
Nu bet jūs tikriausiai turit talentus, taigi jums linkiu didelės sėkmės ir svarbiausia ištvermės.
Ir sveikinu