Pastaruoju metu mane apėmė nedidelė knygų apie katinus manija. Ir pirmoji, kurią perskaičiau apie juos, tai Cleveland Amory knyga Katinas, kuris atėjo per Kalėdas. Vienišius, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pagauna katiną. Bet, žinoma, nesiruošia jo auginti. Tačiau niekada nesakyk niekada. Kai ateina laikas kažkam šį katiną atiduoti, vyras nebenori to daryti. Galiausiai katinas lieka pas jį. Ir jie kartu patiria begales nuotykių. Per katino ir vyro santykius atskleidžiama daug įvairių žmonių ir kačių bruožų. Taip pat knygos autorius papasakoja nemažai kačių istorijos.

Tačiau dar labiau tikiuosi, kad tie iš jūsų, kurie niekada nelaikė gyvūno, skubės į artimiausią prieglaudą jo pasiimti. Jei taip padarysite, pamatysite, kad tas gyvūnas kiekvieną savo gyvenimo dieną teiks jums ne tik džiaugsmą ir draugiją, bet ir ypatingą meilę. Kaip minėjau knygos pradžioje, ją gali įvertinti tik tie, kurie turėjo laimės priklausyti gyvūnui.

Knyga leido atitrūkti nuo kasdienybės šaltais, tamsiais vakarais. Nors prisipažinsiu, kad retsykiais aš pati atitrūkdavau nuo knygos istorijos. Ar tai mano išsiblaškymas, ar kas.

240 puslapių, Dalė Virginija Jakutienė (#18)

Šaltiniai: paveikslėlis – www.geraknyga.lt, ištraukos – Cleveland Amory – Katinas, kuris atėjo per Kalėdas

Tik ką perskaičiau dar vieną Jamie Oliver knygą 7 idėjos. Paprasti receptai kasdienai. Dar vieną, bet tikiu, kad tikrai ne paskutinę iš šio virtuvės šefo knygų.

Ir šioje knygoje, kaip ir kitose Jamie Oliver knygose, juntamas begalinis mėgavimasis maistu ir kūrybiškumas gaminant. Nors bet kuriam iš šios knygos patiekalų pagaminti reikia daugių daugiausia 8 produktų, tačiau tai nereiškia, kad čia rasite vos keliasdešimt receptų, anaiptol, jų yra netgi virš 120. Knygos autorius šiuos receptus sukūrė su 18 mėgstamiausių produktų. Šie produktai yra tokie: brokoliai, žiediniai kopūstai, avokadai, vištų krūtinėlė, dešrelės, lašišų filė, batatai, baklažanai, kiaušiniai, malta mėsa, bulvės, saldžiosios paprikos, krevetės, baltų žuvų filė, višta, grybai, kepsniai, kiauliena.

Šioje spalvingoje knygoje išsamiai pateikiamas gamybos procesas, kiekviename recepte nurodyta kiek patiekalas turi kalorijų, riebalų, sočiųjų riebalų, baltymų, angliavandenių, cukrų, druskos ir skaidulų. Nors knygoje kone nėra Jamie Oliver taip pamėgtų istorijų pasakojimo, tačiau tai kitų jo knygų kontekste nepadaro jos mažiau vertinga.

320 puslapių, vertė Dangirutė Giedraitytė

Šaltiniai: paveikslėlis – www.perkuknyga.lt, ištrauka – Jamie Oliver – 7 idėjos. Paprasti receptai kasdienai

Tekstas ir nuotrauka Ligitos iš Ligi Dangaus (#3)

Juk trisdešimtasis gimtadienis, kaip seniai žinoma,- lemtinga riba. Išmintingi, sąmojingi amerikiečių žurnalistės Julie Tilsner patarimai, jos pačios brendimo istorija rodo, jog po trisdešimties viskas gyvenime tik į gera: darbas, meilė, draugystė, seksas ir piniginiai reikalai.

Autorė pasakoja tiek apie savo, tiek apie kitų patirtį artėjant 30-ojo gimtadienio link ir jį tik paminėjus. Pasitelkusi išmonę ji atskleidžia kas baugina būnant tokio amžiaus, kas džiugina. Skaitant galima ir susiriesti iš juoko, galima ir nubraukti ašarą. 

Vertė Rasa Akstinienė, 222 puslapiai

Šaltiniai: nuotrauka, ištrauka – www.knygos.lt

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Tai, kad jų daugėja, tikra tiesa. Ir šiemet būtent šoktelėjo net septyniais procentais lyginant su pernykščiu pirmu pusmečiu. Kas labiausiai džiugina, galbūt šiek tiek nustebino tai, kad turistų iš Azijos padaugėjo, na, ir, žinoma, tos standartinės mūsų turistinės šalys, iš kurių atvyksta turistai <…>.

Gal galima pavardyti kokios tos nestandartinės šalys, iš kurių daugiausiai atvyksta turistai?

Tai daugiausiai turistų susilaukia iš Baltarusijos šiuo metu Vilniuje. Apie 50 tūkstančių apsilankė per pirmą pusmetį. Paskui po jų – Lenkija, Rusija, Vokietija, ir dar prie nestandartinių šaliu priskaičiuoti: Latvija, Ukraina, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Švedija, Prancūzija. Toks yra dešimtukas.

Tai gal daugelis turistų tai yra tie vadinamieji turistai pirkėjai, kurie atvyksta į mūsų šalį apsipirkti? Galbūt lankosi prekybos centruose, išleidžia ten pinigus.

Visus juos priimam mielai <…>

Svarbu <…>

Taip, žinoma, mums norėtųsi, kad ilgiau pabūtų žmonės, nes vidutiniškai žmonės praleidžia tik tai pora dienų Lietuvoje. Vidutiniška viešnagė. Tai teks prie to padirbėti mūsų naujai organizacijai <…>

Jeigu ne paslaptis, ką daryti, kad svečiai pabūtų ilgiau?

Manau, mums reikia tiesiog labiau pareklamuoti visas galimybes, kurias galima atrasti Vilniuje ir aplink Vilnių, nes dabar žmonės, manau, labiausiai linkę matyti Vilnių kaip vieną sustojimą, pavyzdžiui, ypač iš tolimesnių šalių, kurie atvyksta tai yra vienas sustojimas Baltijos šalių maršrute, sakykim, užtat jie gal ir pasilieka tiktai pora dienų, nes keliauja tolyn į Rygą, į Taliną. Bet yra galimybė, jei paliekam labai gerą įspūdį, ir parodom, kad čia daugiau yra ką veikti, kad žmonės sugrįžę, kad jie sugrįžtų netgi ilgesniam laikui. Mes nenorim to atsiet nuo Lietuvos turizmo apskritai. Žodžiu, dėl to plačiai bendradarbiaujame su užsienio turizmo departamentu ir galvojame apie tai, kaip Vilnius gali tapti vartais turistams į kitas Lietuvos vietas.

Ar tai vis tik nėra labiau susiję su sezoniškumu, vasarą, be abejonės, tas turistų srautas būna didžiausias.

Be abejo, susiję su sezoniškumu.

Tačiau čia irgi yra darbo, kurį reikėtų padirbėt, kad žmonės matytų Lietuvą ne tik kaip vietą, į kurią malonų atvykti vasarą.

Manau, kad čia mes patys tiesiog pakišom koją, visąlaik dejuodami apie eurus ir kalbėdami apie tai, kaip nesinori čia būti ne vasarą.

Mes patys galėtume prie to padirbėdami, pabandyt geresnį įvaizdį sudaryt, nėra taip jau blogai, pavyzdžiui, skandinavai, su kuriais tenka kalbėt, sako, kad jiems Lietuvoje orai geresni negu jų šalyse atrodo.

<…> Ir apskritai mes jau išsivaduojame iš tų stereotipų, kad Lietuva tai tik, na, gražių moterų ir alaus šalis, na, kas, aišku, yra faktas, bet galima tą akiratį praplėsti ir labiau.

Mes norime, kad žmonės atvyktų ir pasidžiaugtų gamta, kad pasidžiaugtų mūsų istoriniu ir kultūriniu paveldu, kultūriniais renginiais, kad čia būdami pasijaustų taip gerai, kad norėtų grįžti. O svarbiausia,  kad sugrįždamas turistas, nebūtų tiesiog varnelė padėta, kad apsilankiau vieną kartą Vilniuje, pamačiau ir man to užteko.

Vis tiek tenka girdėti kokie būna atsiliepimai tų turistų, kurie nori sugrįžti. Kas juos skatina sugrįžti vėl į Lietuvą?

Kiek teko girdėti, tai labai populiarėja atostogos mūsų gamtoje. Bet, žinoma, tai galėtų būti geriau suorganizuota, tai turbūt šis potencialas pilnai neišnaudojamas. Tai nėra pagrindinė užduotis, tačiau mes, žinoma, visada linkime šiems tikslams sėkmės ir kad visa tai taptų vis lengviau ir paprasčiau prieinama turistams.  Mes prie informacijos sklaidos tikrai galėtume prisidėti, apie galimybes Vilniaus prieigose, galbūt galėtume pasiūlyti tokį pavadinimą iš anglų kalbos „grater Vilnius“, tai yra ne tik tai Vilniaus miestą, ne tik tai Vilniaus apskritį, bet ir visa tai, kas lengvai pasiekiama Vilniaus turistams, pavyzdžiui.

Kaip manote, kodėl Lietuvą paskutiniu metu pamėgo turistai iš Azijos šalių?

Na, konkrečiai apie Japoniją tai kiek teko domėtis, atrodo, kad didelį įspūdį paliko filmas apie <…> Č. Sugiharą. Kaip žinoma šis japonų diplomatas išgelbėjo daug žydų Antrojo pasaulinio karo metu nuo holokausto. Atrodo, tai paliko gilų įspūdį japonams, nes ne vienas jų mini šį faktą, įdomi būtent šio japonų diplomato istorija. Tai rodo, kad net ir tos skaudžiosios mūsų istorijos vietos gali sudominti lankytojus ir tapti traukos pagrindu. Tai manau, kad jiems čia panaši egzotika kaip jų šalis mums egzotiška, dėl to įdomu lankytis.

Labai svarbu, kad jie suprato, kad Lietuva yra europinė šalis <…>

Pastaruoju metu Vilnių atranda ne tik didesnis srautas turistų, bet ir iš kitų šalių, štai pavyzdžiui, paskutiniu metu greičiausiai daug kas pastebėję, kad daugiau apsilankančių Japonijos turistų. Apie tai kalbėjausi su „GO Vilnius“ direktoriumi Dariumi Udriu.

Šaltiniai – radijas „Gold Fm“

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Na, iš tiesų tai pirmą kartą ir atsisėdau prie vairo likus dienai iki pirmos vairavimo pamokos. Su tėveliu išvažiavau į aikštelę pasimokyti. Pamoka buvo trumpa, buvom labai emocingi, buvo įdomi pradžia, bet… Nuo mažų dienų man patiko automobiliai.

Aš visada sakydavau, kad tik sulauksiu aštuoniolikos, iškart laikysiu teises, tai teises išlaikiau vieną dieną prieš gimtadienį aštuonioliktą. Jau po poros savaičių laikiau dokumentą rankose, o realiai visas važiavimo malonumas atsirado praktikuojantis, pora metų važiavimai buvo tokie pripuolami, kada gauni automobilį, nes tada neturėjau nuosavo.

O vėliau, kai įsigyjau nuosavą automobilį, vairavimas tapo kasdienybe.

Na, sakysim iš tų visų vairavimo įgūdžių, kurių reikia vairuotojui, jų reikia daug, ne vien tik parkavimas, kokie pačiai būtent asmeniškai buvo sunkiausi?

Kažkurio išskirt gal net negalėčiau, nes pakankamai gerai orientavausi tiek mieste, tiek automobilis nebuvo priešas, patogiai jame jaučiausi. Turbūt gal sudėtingiau tiesiog būdavo kiemuose, kai tikrai labai nedaug vietos. Reikėdavo užstatyti kitus automobilius, kad įvažiuotum į savas vietas. Mes kaimynystėje su gyventojais buvom susitarę, kad jei kažkas turi išvažiuoti, prie valstybinio numerio palieka telefono numerį, žodžiu, kartu, kad būtų paprastesnis parkavimas ir darbo vietose, ir gyvenamose vietose. Tai buvo turbūt sunkiausia parkavimas atbulomis siaurose gatvelėse arba išvažiavimas iš „bromų“ senamiestyje.

Kaip su tuo kovojai? Ar buvo kažkokios specialios atskiros pamokos? Ar tai tiesiog bendrąja tvarka važinėjai, važinėjai ir vieną kartą nustojai daužyti kaimynų mašinas?

Iš tiesų tai pradėjau nuo to, kad nereikia daužyti kaimynų automobilių. Ir aikštelėje kažkokios praktikos neturėjau, aišku, tuo metu pradėjau dalyvauti slalomuose, nes tikrai padėjo suvokti automobilio gabaritus, jo judėjimą. Nemažai trasų tada buvo įveikiama ir atbulomis, tai tas aišku palengvino vairavimą. Kūgelių manevravimas atbulomis tikrai nebūdavo lengvai įveikiamas niekam – nei merginom, nei vaikinam, nes tada dar nebuvo populiaru kaip atskirti klases, tiesiog mes dažniausiai dalyvaudavom kartu bendrai <…> Tai važiavimas praktika, kiemuose, žinoma, aišku, važiuoji atbulas ir mokaisi. Matai, kad netempi, važiuoji į priekį, pasitaisai…

Tai pataisykime dabar vieną iš tokių mitų. Egzistuoja mitas, kad pirmasis automobilis jaunam vairuotojui, ypač moteriškei, turi būti prastas, nes vis tiek sudaužys. Ar apdaužei pirmąją savo mašiną?

Taip, žinoma.

Už ką?

Iš tiesų turėjau nemažai autoįvykių ir visi įvykiai buvo ne dėl mano kaltės, nes visada papuldavau į kažkokį nemalonų įvykį dėl kitų automobilių, nes iš tiesų mano automobilis buvo labai mažas – tai „Peugot 205“. Ir labai džiugu, kad neturėjau nė vieno įvykio dėl parkavimo.

Gerai. Dabar yra dar kitas mitas toksai – moteriškės geriau tegu važiuoja automatu ir nelenda prie mechanikos, joms tas yra sunkiau. Kaip pačios požiūris į automatą ir mechaniką šiais laikais?

Labai priklauso visų pirma nuo gyvenamos vietos, kur tu gyveni. Jei tu gyveni centre, ir stovi nuolat kamščiuose, tai, aišku, patogiau automobilis su automatine pavarų dėže, nes kamščiuose <…> šiek tiek vargina ir ne taip greitai reaguoji į situaciją, tačiau man asmeniškai didelio skirtumo nėra ar tai yra mechaninė pavarų dėžė, ar automatinė pavarų dėžė.

Tai dabar kokį vairuoji?

Šiandien vairuoju su automatine pavarų dėže.

O rytoj su mechaninėmis?

Gali būti, nes yra ir toks automobilis, ir toks, tai tiesiog priklauso nuo dienos.

O kaip pačiai dabar tada atrodo santykis, vis tik ar egzistuoja tam tikras santykis tarp vairuotojų vyrų ir vairuotojų moterų? Kad ir koks tai būtų teigiamas ar neigiamas, nesvarbu. Koks? Ar nėra čia apie ką šnekėti?

Aš manau, kad tai yra kalbėjimas apie tai, kas geresnis vairuotojas. Tai aš visada mėgstu atsakyti geresnis vairuotojas yra vyras, o jeigu geresnė vairuotoja, tai yra moteris, tiesiog pagal giminę. Kaip suformuosim klausimą. Tai tiek vieni, tiek kiti vairuotojai yra geri. Tiek vienose, tiek kitose pusėse atsiranda trūkumų, klaidų ir markėse automobilių, ir skirstant pagal amžių, pagal lytį ir pagal visas kitas kategorijas. Kiekvienas turi savo pliusų ir minusų.

Bet skiriasi vairuotojas vyras ir vairuotoja moteris savo vairavimo stilium, charakteriu?

Iš esmės, mano nuomone, ne.

Nesiskiria?

Tai yra kiekvienas individualus vairuotojas. Kiekvienas turi savo bruožą, bet priskirt, kad visos moterys daro taip, o visi vyrai daro taip. Tikrai tokių dalykų negalėčiau priskirt.

Na, ir gerai nepriskirkim tada. Iki kito susitikimo.

Iki.

Šaltiniai – radijas „Gold Fm“

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Stabtelėti viską apmąstyti – taip.

Atitolti dėl kitų darbų – taip.