Koranas – viena iš tų knygų, kurios skaitymas užtruko gana ilgai. Ne vien dėl to, kad pažindinausi su man dar mažai pažįstama pasaulio religija, bet ir dėl to, kad ta pažintis būtų pakankamai kokybiška. O juk skaitant paskubomis galima daug ką praleisti ar ne? Tai pasirinkau kitą būdą – skaičiau po trupučiuką. Bet vis tiek galiausiai didelės apimties knyga buvo įveikta!

Knygoje paliečiama daug temų ir visai tai daroma subtilia poetine kalba. Kažkiek pažinau islamą, tačiau knygą, ko gero, tektų skaityti dar ne kartą, kad labiau įsigilinčiau į kai kurias vietas.

623 puslapiai, vertė Romas Jakubauskas, Sigitas Geda

Šaltiniai – ištrauka – Koranas, paveikslėlis – www.knygos.lt

Dažnai atsitinka taip, jog, sujungę skanius, vertingus ir gerus produktus, gauname gana įprasto skonio, kartais ne itin skanų, gaminį. Kodėl taip atsitinka? Argi iš gerų ir skanių produktų neturi išeiti dar skanesnis gaminys? Nors teoriškai atrodo, jog kaip tik taip ir turėtų atsitikti – keli pliusai duoda vieną didelį pliusą, kulinarijai šis dėsnis netinka. Mat čia svarbiausia ne gaminio sudėtis, o būdai, kuriais gaunama ši sudėtis.

O perskaičiusi šią knygą iš tiesų pasijutau lyg įkopusi į didelį kalną – įveikta tokios didelės apimties receptų knyga, kokios jau seniai savo rankose neturėjau, ir vargu ar apskritai kada turėjau. Jamie Oliver knygos taip pat storutėlės, tačiau ten labai daug puslapių skiriama spalvingoms nuotraukoms, o knygoje Senoji saldžių kepinių knyga tų iliustracijų viena kita ir tos, kurios yra, užima labai nedidelę puslapio dalį.

Kaip ir minėjau, knyga suskirstyta į dvi dideles dalis – teorinę, kurioje daug bendros, tačiau labai svarbios informacijos, ir praktinę, kurioje vien tik receptai. Šios dalys viena kitą tikrai labai papildo ir viską įsidėmėjus, galima labai patobulėti konditerijos srityje. Aišku, ir čia keistenybių netruko. Kaip, pavyzdžiui, biskvitas iš kaulų smegenų (čiulpų) ar kepinys, kuriam pagaminti reikia kone 40 kiaušinių.

Apibendrinant labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę perskaityti šią knygą, kuri itin praplėtė mano žinių bagažą konditerijos srityje.

512 puslapių

Šaltiniai: ištrauka iš knygos – Senoji saldžių kepinių knyga

Mes dažnai linkę kapitalistus, pramonininkus ar korporacijų įkūrėjus vadinti grobuonimis, gobšuoliais ar sukčiais. Kaip pamatysite patys, iš tiesų jie nedaug skyrėsi nuo mūsų. Dauguma jų net nebaigė mokyklų, kilo iš neturtingų daugiavaikių šeimų, galų gale, dauguma jų net nebuvo miestiečiai. Tačiau kiekvienas jų be išimties turėjo svajonę, ambicijas, ryžtą ir energijos – būtent tai, ko mums, nepatenkintiems jų sėkme, labiausiai ir trūksta.

Būtent taip nutiko ir šį kartą, kai pradėjau skaityti Giedriaus Drukteinio knygą Lyderiai: 50 sėkmės istorijų. Prisipažinsiu, kad visgi ją skaityti pradėjau ne iš karto, kai tik parsinešiau iš bibliotekos. Dėliojau iš vienos vietos į kitą, kol galiausiai pagalvojau, jog jau laikas pradėti ją skaityti. O pradėjusi, deja, nebegalėjau sustoti, nes tikrai labai įdomiai ir įtraukiančiai ši knyga parašyta. Liūdino nebent tas, kad praktiškai visose istorijose didžiaisiais atradėjais, kūrėjais, išradėjais buvo vien tik vyrai (gal kokioje vienoje barbės atsiradimo istorijoje šiek tiek figūravo ir moteris kūrėja…), o moterys visur vyravo kaip namų židinio puoselėtojos, sekančios paskui vyrą. Juk norėtųsi tikėti, kad istorijoje gausu ypatingai pasižymėjusių, daug pasaulio labui nuveikusių moterų. Tiesiog, matyt, toks šios mano skaitytos knygos formatas, pasirinkimas aprašyti vyrų sėkmę.

Bet kuriuo atveju buvo labai įdomu sužinoti įvairių, dabar savaime suprantamų daiktų priešistorę, apie kurią anksčiau nebuvo tekę girdėti. Dabar, ją žinodama, į įvairius dalykus imsiu žiūrėti šiek tiek kitaip, nes pagalvosiu apie juos sukūrusius žmones.

384 puslapiai

Šaltiniai – paveikslėlis – www.knygos.lt, ištraukos – Giedrius Drukteinis – Lyderiai: 50 sėkmės istorijų

Ar tu taip pat mėgsti skaityti desertų receptų knygas kaip ir aš? Ne tiek gamini tuos receptus, kiek daugiau apie juos skaitai? Prisistatyk, tu visai panašus į mane. Skaitau ir atrodo, kad realiai maišau tuos kremus, malu riešutus, pjaustau braškes ar pan. Tačiau kai iš tikrųjų reikia kažką pagaminti, vis ruošiuosi ruošiuosi tam tobulam momentui, o laikas vis bėga ir bėga.

Ir šį kartą mano akis patraukė Ingos Pupelienės receptų knyga Saldi akimirka, kurioje mūsų pasimėgavimui pateikta daugiau nei 100 desertų receptų, tarp kurių: tortai, pyragai, keksai, vyniotiniai, pyragaičiai, keksiukai, sausainiai, bandelės, riestainiai, mažieji desertai, gėrimai. Saldėsių mėgėjui tikrai iš ko rinktis. Vienus desertus pagaminti lengviau, kitus – sunkiau, tačiau prie daugybės receptų informuojama – lengva bus ar sunku, tad galima iš anksto įsivertinti kiek padirbėti esi nusiteikęs ir kibti į darbus.

Gaminant konditerijos gaminius su miltais, niekada nereikia sudėti iš karto visų recepte nurodytų miltų, nes, priklausomai nuo kitų ingredientų drėgmės, jų gali būti per daug. Tuomet gaunama per kieta tešla ir gaminiai būna nepurūs. Jei neparašyta kitaip (pvz., plikytai tešlai reikia suberti visus miltus vienu kartu), miltus reikėtų berti dalimis ar bent nesuberti visų iškart.

Ingos Pupelienės knyga Saldi akimirka – ypač spalvinga, kūrybinga knyga, iš kurios galima pasigaminti įvairių desertų tiek šventei, tiek kasdienai.

176 puslapiai

Šaltiniai – paveikslėlis – www.patogupirkti.lt, ištraukos iš Ingos Pupelienės knygos Saldi akimirka

Tinklaraščiui Ligi Dangaus jau 15 metų! Nepaprastai gražus, daug ką menantis jubiliejus. Per šiuos metus aš labai pasikeičiau, pasikeitė ir mano skaitytojai – iš aktyvių, iki paryčių komentuojančių tapo tyliais. Tai kas man buvo aktualu tuomet prieš 15 metų, man dabar turbūt mažiau aktualu, atsirado naujų pomėgių, interesų, tačiau tikiu viena – visada išlieku šiokia tokia svajotoja.

Šaltiniai: nuotrauka – https://www.messageswishesgreetings.com/

Kai baigiu skaityti kokį nors grožinės literatūros kūrinį, į pabaigą apima toks keistas jausmas, kad tartum realiai atsisveikinčiau su kokiais nors žmonėmis. Ir ši kartą taip nutiko. Net jei knyga persismelkusi magija ir yra akivaizdžiai nerealistinė – kalbantis katinas, nesibaigiantys labirintai.

Knygos, tiesiog gulinčios sau kur nors, tėra vien tik popieriaus šūsnys. Net ir išskirtinės galios šedevrai ar grandiozines istorijas pasakojantys daugiatomiai darbai yra paprasčiausi popiergaliai, jei jų niekas neatsiverčia. Bet ilgą laiką brangintose knygose, į kurias žmonės sudėjo savo mintis ir jausmus, apsigyvena širdis.

Mirus seneliui, pagrindinis veikėjas jaunuolis Rintaro tampa jaukaus knygyno paveldėtoju ir netrukus patenka į keistų, sunkiai žodžiais nusakomų įvykių grandinę, kai tenka… Gelbėti knygas. Klaidūs labirintai, vis keistesni priešininkai, kuriuos reikia įveikti kartu su kalbančiu katinu bei drauge, ir pamokos, kurios parodo veikėjo išprusimą ir meilę knygoms.

Sōsuke Natsukawa knyga Apie katiną, gelbėjusį knygas – keistoka, slėpininga, parašyta gražia kalba.

210 puslapių, vertė Miglė Dumšaitė-Červokienė

Šaltiniai – paveikslėlis – www.patogupirkti.lt, ištraukos iš knygos