Knygoje pateikiami įvairiausi mezgimo pavyzdžiai.

Knygoje (savotiškoje mezgimo abėcėlėje, išleistoje gerokai papildžius ankstesnius leidimus), parengtoje gausaus autorių kolektyvo (straipsnį rengė tai viena ar kita mergina) ir sudarytojos, be turiningos priešistorės galima atrasti paaiškinimų kaip fabrikiniu ar namu būdu turėti vieną ar kitą rankdarbį (megztą, nertą), tokį kaip šalikas, megztinis, vaikiškos ir ne tik suknelės, juostos, švarkas, kelnės, liemenė, lovatiesės, prijuostės, šlepetės, kilimėliai, kepuraitės, servetėlės, sijonas, pagalvėlės, nosinaitės, puodkėlės, padėkliukai, krepšeliai, kojinės, skara, pirštinės (kumštinės, pirštuotos), palaidinės, užtiesalai, antklodės, užuolaidos, rankšluostis, staltiesės, žaislai, savo namuose, ir tai vaizdžiai pateikiama nuotraukomis – kartu su modeliais arba be jų, todėl įgudus turėtų pavykti pasigaminti rankdarbių ir savo namuose, nudžiuginti savo artimą žmogų.

Knygoje užduodami retoriniai ir ne tik klausimai. „Kaip ir mezgimas virbalais, nėrimas yra dvejopas: apskritasis ir plokštusis.“ – teigiama joje nepamirštant ir to, kad: „Susikurti tokį daiktą, manau, galėtų kiekviena, aišku, jeigu tik laikytųsi vieno dėsnio. Tai idėjos, turimos medžiagos, technologijos, kolorito, rašto, formos ir daikto paskirties tvermės dėsnis.“. Pasakojama ir vienaskaitos pirmuoju asmeniu: „…mezginį mezgiau…“. Parodoma, kad pasiremiama savo patirtimi kuriant darbus, sužinome, kad praktiškai daroma tai, kas rašoma, atrodo it autorius betarpiškai bendrautų su skaitytoju. Pateikiama per 900 įvairių pavyzdžių – patys virbalai, kaip juos laikyti (nuotraukomis ar piešiniais), kaip atrodo baigti mezginiai ant modelių vyrų ir moterų, taip pat be jų. Galima pastebėti, kad šiomis dienomis knygoje pateikiama situacija gali būti šiek tiek pasikeitusi nuo tuometinės, pavyzdžiui, siūlų jau galima atrasti (kadangi anuomet jų rasti būdavo sunkiau, sužinome būdus mezginiams perdažyti).

Jei iki šiol ne tik dar neturėjote savo mezginio ar paprasčiausiai neatkreipėte dėmesio, atsivertę sužinosite apie gerąsias ir išvirkščiąsias akis, eiles, stulpelius, apie įvairios rūšies natūraliai (t. y. auginant, o po to kerpant avis) ar kitu būdu gaunamus siūlus, kuriais gramais prekiaujama siūlų parduotuvėse mažesnėmis ir didesnėmis pakuotėmis, po vieną ar keliais „matkeliais“ (permatomo plastiko pakuotėse) didesniuose ar mažesniuose miestuose, jų pačių įvairiausių spalvų yra ir interneto parduotuvėse: medvilninių, šilkinių, lininių, vilnonių (kiekvieni siūlai turi savo pranašumų ir trūkumų), kaip pridėti kišenę, apykaklę, apvadus, aukštas apykakles.

Išdrįskite į rankas paimti jums dar naujus siūlus, galbūt tai jus nustebins kur kas labiau nei įsivaizdavote. Nenusiminkite, jei iš pradžių bus sunku, nemalonu (tai reikalauja atidumo), kai akys iširs ar padarysite ką nors ne visai taip, kaip derėtų, kad darbas būtų patogiai dėvimas, galiausiai ir jums turėtų tai pavykti: vienai skaitant šią knygą ar klausantis jau įgudusios darbininkės patarimų, kurią pasisodinsite šalia skyrusios tam daugiau laiko ir dirbdamos rankomis ar mašina. Čia sužinote pagrindinius šio darbo pobūdžio terminus, mezgimo būdus.

Reikėtų būti atidžia, sumania, kad pavyktų savo darbą pabaigti taip, kaip norisi, jūsų fantazijai pasireikšti tai išties didelės galimybės.

Jei žodinį paaiškinimą suprasti sudėtinga, žvilgtelėkite į vaizdines iliustracijas (prie knygos rengimo dirbę fotografai: Algimantas Brazaitis, Rolandas Norvaiša), kurios fotografuotos ar pieštos (pateikiami netgi sutartiniai ženklai, o piešti numeruoti, kad lengvai atrastumėte, drabužių modeliai yra pateikti įmantriomis formomis), taip pat yra jau baigtų darbų, kurie demonstruojami ant pačių įvairiausių modelių.

Kai rašoma kaip pasigaminti vienokį ar kitokį mezginį, yra daugiau techninė dalis, kiekvienam mezginiui vis kitokia schema. Apie schemą, kad būtų lengviau suprasti, yra paaiškinama. Galima pastebėti, kad įgudus visai vykusiai pavyktų kurti ir savo sugalvotas mezginių schemas. Kaip žinia, knygoje jų apstu, taigi galite drąsiai naudotis ir jau esamomis schemomis. 

Patariama, kad jei koks nors jau turimas rankdarbis pabosta, galima drąsiai jį išardyti ir atnaujinti tokiais raštais kaip jums patinka, tačiau tai tik vienas iš galimų atnaujinimo būdų, o tokiu būdu dirbant nereikėtų kliautis tik padėvėtais siūlais, patariama juos maišyti su naujais, kitu atveju rezultatas bus išties prastas. Poreikis atnaujinti kyla, kai rankdarbiai išdilę, išaugti, subrizgę, išsitampę. Turite pasirinkti norimos spalvos siūlų, jei ketinate ne tiksliai laikytis knygoje pateiktų schemų, o improvizuoti pagal tai, ką tuo metu jums norisi turėti savito, ir nieko nelaukę, pasiėmę reikiamo dydžio metalinius, medinius, kaulinius virbalus (jie būna pažymėti atitinkamais numeriais nuo mažesnių iki didesnių, būna tokių virbalų, kurie atrodo vos ne tokio storio kaip mažasis rankos pirštas, taigi išties ne maži, būna virbalų, kurie leidžia išgauti apvalų mezginį) pradėti, reikalinga ir adata, kad galėtumėte sujungti keletą atskirų dalių į vieną visumą, išsiuvinėti, puošti blizgučiais, derėtų neužmiršti vąšelio, sagos, „grafkės“, centimetro (dar ilgos metalinės liniuotės), žirklių, smeigtukų, iškarpoms ir raštams nupiešti gali reikėti popieriaus (grafiškai languotame popieriuje galima atvaizduoti raportą, t. y. smulkiausią rašto dalį) ir kt. darbo priemonių.

679 puslapiai

Šaltiniai: nuotrauka, ištrauka – www.knygos.lt, Rasa Lipskytė-Praninskienė – Didžioji mezgėja

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“