„Tai taip lietuviška…” – ar gali būt puikiau?

3 Vas 2009 Kategorija: spektras

Bepramogaudama internete (taip vadinu horoskopų skaitymą) atradau tokį straipsnį, kuris sukėlė audrą mano lietuviškoj sieloj. Susirasit, jeigu norėsit, nes tiksli nuoroda būtų pernelyg didelė reklama tokioms erezijoms, tai tik trumpai pacituosiu: „Lietuva pasauliui rūpi tiek, kiek mano kojinės“. Palyginti savo gimtąją šalį su kojinėmis yra bjauriau nei bjauru. Nesvarbu – ar esi emigrantas, ar gyveni Lietuvoj ir artimiausiu laiku jos nesiruoši palikti. Photobucket

Aišku, minėtasis autorius piktdžiugiškai imtų trinti rankomis perskaitęs šitas mano mintis. Ir tegu. Nežadu užmiršti savo šaknų. Taip, gyvenu vienoj iš Baltijos šalių. Taip, mūsų tik šiek tiek daugiau nei trys milijonai. Mes turim begales bėdų – keistai mąstančią ir sprendimus priiminėjančią valdžią, gyventojų polinkį į liūdesį, priklausomybę nuo Rusijos, susiskaldymą. Net per vieną kursų paskaitą dėstytojas pasakodamas apie televizijos darbo organizavimą paminėjo, kad čia reikia viską paruošti taip, kad ir kaimo Petriukas suprastų. Esą tų kvailelių Petriukų devyni iš dešimties, tad privalu taikytis prie jų. Atsisakyti tarptautinių žodžių, skaičių ir pan. Tegu būna paprasta kaip du kart du. Po šimts pypkių, o gal jau laikas keisti požiūrį į mus pačius?

Niekad nemaniau ir nemanysiu, kad esame prastesni už kitų šalių žmones. Mūsų kalba viena iš seniausių indoeuropiečių kalbų, vadinasi mes – pastovūs. Galit sakyt konservatyvūs, tegu. Bet yra dvi pastovumo kryptys: 1) pastovumas – tingumas, 2) pastovumas – įvertinimas to, kas tikra. Renkuosi pastarąją.

Olimpinės žaidynės rodo, kad galime būti labai stiprūs, kai to norim. Kabinamės ant kaklo auksinius medalius (kad ir Virgilijus Alekna) ir papūskit mums uodegon.

Staiga Gražina Sviderskytė iš CNN parsiveža prestižinį apdovanojimą: „Together with the famous Lithuanian pilot, Jurgis Kairys, Gražina Sviderskytė won the CNN Best Reporter Award in 2001, for her work „Skrydis po tiltu” (Flight beneath the Bridge)“ (http://en.wikipedia.org/wiki/Gražina_Sviderskytė).

Režisierius Arūnas Matelis savo dokumentiniu kino filmu „Prieš parskrendant į žemę“ nušluosto nosis krūvai pretendentų ir gauna Amerikos režisierių gildijos apdovanojimą (http://www.obuolys.lt/labas/news.php?NewsID=3926).

Žinau, jau mąstot: „Ką ji čia dabar mums dėsto?“ O aš noriu pasakyt tik tiek, kad mūsų galimybės neribotos kaip ir visų kitų pasaulio žmonių. Gaila, dažnai mes pradedam vos ne alpti, jei mūsų šalies vardą kas nors ištaria pasaulyje, lyg tai, kas įvyko, yra dovana mums, nes mes – nuolankūs, nuskriaustieji, niekam nežinomi buvom įvertinti.

Tiesiog norėčiau palinkėti nuo šiol jaustis dovana pasauliui. Didžiuokimės savimi. Ir tegu pasakymas: „Tai taip lietuviška…“ virsta kokybės ženklu.

Šaltiniai: nuotrauka paimta iš http://www.laikas.org

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

 

 

Mano rašymas ranka

2 Vas 2009 Kategorija: spektras

Ir aš jungiuosi prie blogerių idėjos – http://cinamonas.blogspot.com/. Tik tiek, kad mano fotoaparatas arti „netraukia”, o skenerio pašonėj neturiu, tai turim ką turim. Ech, galėjau bent markerį atrasti:)

Photobucket
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Kino filmas „Trumeno šou”

2 Vas 2009 Kategorija: kultūra

„Labas rytas! Laba diena ir labas vakaras!“ – kiekvieną kartą prieš keliaudamas į darbą taria Trumenas kaimynams ir, sėdęs į automobilį, išvažiuoja.

Kaskart perka tuos pačius laikraščius. Kaskart pakeliui sutinka du dvynius prekybos agentus įkyriai jam siūlančius savo paslaugas.

Photobucket

Diena iš dienos viskas kartojasi, lyg pagal tą patį scenarijų, o, rodos, vaikystėje Trumenas Burbankas norėjo būti atradėju, keliauti po pasaulį. Kas tapo jo pagrindine kliūtimi siekiant tikslų?

Vienareikšmiškai – gyvenamoji vieta. Jaunas vyras galbūt būtų iki pat gyvenimo pabaigos nesužinojęs, kur iš tiesų jis gyvena, jei ne lemtingi atsitiktinumai. Visų pirma jis mieste sutinka neva prieš daugelį metų nuskendusį tėvą. Vien tai yra didžiulė dingstis kilti abejonėms.
Skaityti šį įrašą »

Šiandien vos nenusipirkau spaudos kiosko. Taip važiuoju autobusu namo ramiai įsitaisiusi ant sėdynės, tik žvilgt pro langą į šalimais stovinčio kioskelio iškabą: „PARDUODAMAS SPAUDOS KIOSKAS UŽ 18 LT”. Širdis suspurdo, nes įsigyti šį statinį sena mano svajonė. O dabar, kai pasitaikė tokia galimybė, maniau nieku gyvu jos nepraleisiu. Deja, nenorėjau su kalnu daiktų iš autobuso keberiotis, tai nutariau pirmiausiai pasidėt viską, o po to grįžt tik su pinigine. Taip ir padariau. Žinot, pakeliui mačiau dar ne vieną kioskelį, bet jų niekas nesiūlė pirkti. Dėl to žymiai labiau baiminaus netekt savo būsimo pirkinio, galvojau neištversiu, jei nušvilps jį kas nors man tiesiai iš panosės. Skubėjau kaip galėjau.
Photobucket
Ką gi – aš jau vietoj, prieinu arčiau, banknotai saugiai guli kišenėje. Skaitau po gundančiu pasiūlymu besipuikuojančias papildomas sąlygas: „Dabar galite turėti banką, paštą, spaudos kioską ir daugybę kitų dalykų savo namuose. Įsiveskite internetą Zebra ir visus metus naudokitės juo už 18 Lt/Mėn.” Na va ir žlugo mano viltys, nes jau turiu kitą internetą ir jis visai ne Zebriaus. Susigraudinusi ėmiau pėdinti atgal… Kaip tyčia vos ne tuo pačiu metu radijas prašneko: „Parduodamas paštas.” Nebeklausiau ką jis ten toliau šneka. Nujaučiau, kad neparduos taip pigiai man to pašto…

Velniava, tos reklamos kartais tokios stebuklingos…

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

 

Pagaliau. Pagaliau praėjo sausio mėnuo. Kadangi aš labai „tikiu” horoskopais ir pranašystėmis, o pagal juos sausį nieko neturėjo įvykti (o juolabiau gero), tai nieko ir nelaukiau. Binzenau iš kampo į kampą, truputį valgiau, truputį rašiau. Dirbau ir atostogavau. Na dar tokia smulkmenėlė – išsilaikiau egzaminus. Gerai, nemeluosiu, jokia čia man ne smulkmenėlė, nervinausi kaip reikiant. Photobucket

Skyrybos, kirčiavimai, retorikos visokios. Besimokydama sukau galvą: „O gal man to nė nereikia?”, bet greitai tokias ereziškas mintis nuvydavau šalin. Gal gi išaugs iš manęs geras vaikas. Tiesa, imu tuo abejot, kai pasiskaitau į studijoms skirtą el. paštą lėkte lekiančius vyriausybės nutarimus – rodos, taip neseniai žadėjo, kad už mokslą nemokės visi neturintys akademinių skolų, o sausio 27 d. iš niekur išlindo (arba aš jau visai nebesigaudau šitoj sistemoj), kad mokės ir tie, kurių vidurkis nesiekia 8 balų. Bla bla bla, nesiskundžiu ir nesikeikiu, tik šiaip burbu, nes kas kitas už mane tai padarys? Tiesa, būdama labai gailestinga, jau dabar užjaučiu tiksliųjų mokslų atstovus, kuriems iki aštuoneto dažnai kaip į Everestą užkopti. Gyvendama bendrabutyje turėjau kambariokę studijavusią taikomąją matematiką. Bent sykį jūs būtumėt pamatę kaip ji džiaugdavosi, jei iš egzamino gaudavo šešis. Ką galiu pasakyt? Gražu ir paukšteliai čiulba. Tikiuos tą privalomą vidurkį (8 – is) susapnavau. Prašau prašau… Bet jeigu jis tik humanitarams irgi nemalonu. Painiava.
Skaityti šį įrašą »

Kiek kainuoja pamokos

31 Sau 2009 Kategorija: spektras

Atradau šiandien vieną tokį senutėlį žurnalą, kuriame prieš daugiau nei tris metus (2005 metų spalį) mano parašytas laiškas to mėnesio numeryje buvo išrinktas geriausiu. Nutariau įdėti jums, gal patiks. Laimėtą mobilųjį telefoną gana greitai sugebėjau sėkmingai paskandinti ;D

Galiu pykti, bet noriu dėkoti…

Norėčiau padėkoti netikroms draugėms – tik dėl jų ėmiau vertinti tikrą draugystę.

Norėčiau padėkoti mamai, kuri visada suirzusi grįžta iš darbo – jos dėka supratau, kad verta mokytis (juodadarbė nebūsiu).

Norėčiau padėkoti tėčiui, kuris išėjo tuomet, kai jo labiausiai reikėjo – prisiekiau sau, kad šeimos niekada nepaliksiu.

Norėčiau padėkoti močiutei – išdidumas bei atsargumas, apie kuriuos ji kalba, dar niekam nepakenkė.

Norėčiau padėkoti užsispyrusiam katinui – jis mane išmokė parodyti nagučius (kai reikia).

Norėčiau padėkoti šiam popieriaus lapui, ant kurio rašau, bei šiam rašikliui – nes tik jie suteikia man galimybę kažkam viešai dėkoti.

Norėčiau padėkoti ir sau… Bet dar anksti. Padėkosiu tuomet, kai man dėkos kiti.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

 

Sveiki,


Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita


Welcome,


You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita

Nori susirašinėti popieriniais laiškais? Palik savo kontaktus žemiau. Arba rašyk el. paštu: ligita@ligidangaus.lt

Tavo vardas

Klausimas

captcha

Saugos kodas

    Prenumeruok RSS

    Įrašyk savo el. paštą

  • Balsavimas

    • Ligita dabar kuria. Parašyk jai laišką, jei kyla klausimų dėl tavo kūrybos ar nori papasakoti apie save. Atsiprašome, laikinai neaptarnaujame. ligita@ligidangaus.lt
  • Tapk gerbėju

    Ligi Dangauson

    Darbai

    Radai klaidą? Pranešk.

    Kategorijos

    Archyvas

    Tinklaraščiai, batai ir sausainiai :))

    Poko.lt