Gardžios dovanos

7 Geg 2023 Kategorija: ant debesies, spektras, švietimas

Daugelis savo artimą giminaitį ar bičiulį pradžiugintų padovanoję ką nors skanaus ir pačių pagaminto. Dovanoti savo rankų darbo dovanas daugelyje Vakarų šalių jau seniai įprastas dalykas. Valgomos dovanos, pirmiausia kalėdinės, labai populiarios Skandinavijos šalyse, kur gyvenimo būdas daug kuo panašus į mūsiškį. Iš šių šalių dažnai imame gerą pavyzdį.

Pasisėmiau dar mažumėlę idėjų namų gamybos gardėsiams. Ir šį kartą iš knygos Gardžios dovanos.

Patyrę konditeriai nerekomenduoja cukrinių saldumynų gaminti lietingą ar labai drėgną dieną, nes tokiomis dienomis gaminamų saldumynų paviršius lieka lipnus ir saldumynai būna tąsūs.

Nedidelės apimties, spalvingomis nuotraukomis gausiai apipavidalinta knyga kupina dovanojimui tinkamų gardėsių receptų, kuriuos taip ir traukia išbandyti. Dauguma yra saldumynai, bet pasitaiko ir tokių kaip pagardintas actas, aliejus ar pan.

127 puslapiai (#9)

Šaltiniai: ištraukos iš aprašomos knygos, viršelis – www.knygos.lt

Moteris labiausiai troško tiesiog atsiprašyti. Už tai, kad galvojo, jog jos sesuo apgailėtina su savo daugkartiniais apsilankymais; kad nevertino šios noro ir pastangų pasimatyti. Už tai, kad elgėsi beširdiškai. Ir už tai, kad dėl jos kaltės Kumi daliai atiteko Senojo lobyno paveldėtojos našta.

Štai ir dar viena mano pastaruoju metu perskaityta grožinės literatūros knyga. Jau gana ilgai buvau perėjusi prie negrožinės literatūros skaitymo, tačiau pamažu atrandu, kad kilo grožinės literatūros poreikis, taigi jo nestabdau. Galbūt vėl panorau skaitydama mintimis nusikelti kažkur kitur nei tuo metu iš tikrųjų esu?

Kaip vanduo visada teka iš viršaus žemyn, valdomas žemės traukos, taip ir emocijos, regis, paklūsta tam tikram gravitacijos dėsniui ir iškyla į paviršių, kai būname šalia žmogaus, su kuriuo sieja ryšys, kuriam esame patikėję savo jausmus. Pasidaro labai sunku įtikinamai meluoti ar išsisukinėti. Ypač kai tie jausmai, kuriuos mėginame paslėpti ar apie kuriuos meluojame, yra liūdesys ir pažeidžiamumas. Visiškai nesunku apgauti nepažįstamąjį ar žmogų, kuriuo nepasitiki, ir dirbtinai pasirodyti linksmam. Bet Kei buvo Hirai patikėtinė, kuriai šioji įprastomis aplinkybėmis būtų kone bet ką atskleidusi. Taigi, emocinė gravitacija veikė stipriai.

Būtent apie persikėlimą, tiksliau keliavimą laiku pasakojama debiutinėje japonų rašytojo Toshikazu Kawaguchi knygoje Kol dar neatšalo kava. Nežinau kodėl, bet man patinka, kai knygoje veiksmas vyksta kur nors jaukioje kavinukėje, o šį kartą būtent taip ir yra. Pasakojamos keturios skirtingos istorijos, tačiau kiekvienoje iš jų vienijantis bruožas yra tas, kad visi veikėjai renkasi nedidelėje, paslaptingoje kavinukėje. Kavinukė dėl savo išskirtinumo – gebėjimo nukeldinti žmones laiku turėtų būti labai populiari tarp žmonių, deja, taip nėra ir tai stebina daugumą keliauti laiku panorusių žmonių. Gal taip yra dėl daugybės varžančių taisyklių? Iš pažiūros smagi ir įdomi idėja pakeliauti laiku atrodo visai nieko pramoga smalsiems žmonėms, tačiau už viso to slypi kai kas daugiau.

Knygoje daug dėmesio skiriama tarpusavio bendravimui. Ryškūs, spalvingi veikėjų dialogai. Nagrinėjamos opios santykių temos. Galbūt mažiau nuožmaus veiksmo, tačiau žmogaus vidinis pasaulis ir kalbėjimas tarp eilučių juk ne ką mažiau svarbu.

256 puslapiai, vertė Gabija Enciūtė (#8)

Šaltiniai: ištraukos iš aprašomos knygos, viršelis – www.savb.lt

Haruki Murakami – Pirmojo asmens vienaskaita

24 Bal 2023 Kategorija: ant debesies, kultūra, spektras, švietimas

Galvelė tam tau ir duota, kad galvotum apie sudėtingus dalykus. Ir tam, kad perprastum tai, ką suprast sunku. Tikrai ne tam, kad kaip koks skystalas tinginiautum. Kai įdėjęs daug laiko ir pastangų ką nors pagaliau pasieki, oo!

Ar savo gyvenime galite viską, kas vyksta, paprastai ir logiškai paaiškinti? Nors ir kaip norėtųsi, turbūt, kad ne.

Visi mes gyvenime slepiamės po kauke – vieni kiek daugiau, kiti mažiau. Be kaukių neišgyventume šiame negailestingame pasaulyje. Būna, kad po kipšo kauke slepiasi angelas, o po angelo – demonas. Neįmanoma būti tik vienokiu arba tik kitokiu, visi turime dvilypumo. Tokie jau mes esam. Štai tau ir karnavalas.

Štai ir tipiškas paskutinio mano perskaityto japonų rašytojo Haruki Murakami apsakymų rinkinio veikėjas irgi dažnai jaučiasi įsisukęs į nesuprantamų, netgi šiek tiek beprotiškų įvykių sūkurį. Tai dingsta koks nors žmogus, tai visai nepasirodo, o kodėl taip ir lieka neaišku arba, pavyzdžiui, iš niekur nieko sutinkama kalbanti beždžionė.

Vienoje iš naujausiai lietuviškai išleistoje apsakymų knygoje Pirmojo asmens vienaskaita skaitytojai gali pasinerti į aštuonias skirtingas istorijas. Kaip ir įprasta Haruki Murakami, tos istorijos apipintos šiokiu tokiu keistumu ir magija, tačiau lygiagrečiai gausu ir gilių gyvenimiškų įžvalgų, skiriamas didžiulis dėmesys klasikinei muzikai… Labai įtraukia tai, kad skaitydamas negali nuspėti, kaip viskas baigsis. O ir ta pabaiga… Būna, kad taip kantriai jos laukus, netikėtai ima ir pakimba ore – it pabaiga be pabaigos. Viskas taip ir lieka iki galo neatskleista.

Kaip kiekvieno žmogaus gyvenime, taip ir maniškiame būta keleto svarbių kryžkelių. Galėjau pasukti kairėn arba dešinėn – abu pasirinkimai buvo vienodai man prieinami. Kiekvienąsyk rinkausi: kartais kairę, kartais dešinę. Kai kada būdavo aiškių priežasčių, kodėl laimėjo vienas pasirinkimas, o ne kitas; kitais kartais – beje, daug dažniau – išvis nebuvo jokios aiškios priežasties, kodėl pasukau vienur, o ne kitur. Buvo ir tokių atvejų, kai pasirinkau ne aš; kai pasirinko mane. Ir štai aš čia. Pirmojo asmens vienaskaita: egzistuoju. Jei būčiau bent viename posūkyje pasirinkęs kitaip, galbūt dabar čia nebesėdėčiau. Bet kas toks ten, tame veidrodyje?

Po šios knygos galėčiau pasakyti, kad Haruki Murakami vis dar išlieka vienu mano mėgstamiausių rašytojų. Paskutinę jo knygą skaičiau kažkur prieš penkerius metus, tačiau gimtadienio proga gavau dovanų šią apsakymų knygą Pirmojo asmens vienaskaita, taigi vėl grįžau prie jo kūrybos ir supratau, kad ta neskaitymo pertrauka galėjo būti ir trumpesnė.

O gal kaip tik ji buvo reikalinga, kad galėčiau naujai įvertinti šio nepaprasto autoriaus kūrybą?

224 puslapiai, vertė Gabija Enciūtė (#7)

Šaltiniai: ištraukos iš aprašomos knygos, nuotrauka – www.knygos.lt

Lina Lankauskaitė – Mažųjų gimtadienio tortai

22 Bal 2023 Kategorija: ant debesies, spektras, švietimas

Vieniems ją atneša suvyniotą į dovanų popierių. Kitus užklumpa netikėtai – kai nešini spalvotais balionais į svečius suguža ir uždainuoja draugai. O štai į mūsų namus šventė ateidavo skaniai pasikvepinusi, iš lėto ir būtinai iš anksto įspėjusi. Užuosdavau ją jau iš vakaro, kai mama į orkaitę pašaudavo medaus tešlos paplotėlius ir pradėdavo plakti apelsino žievelėmis kvepiantį kremą… Taip, mano šventė atkeliaudavo iš orkaitės. Arba šaldytuvo (mmm… ledų tortas!). Žinoma, šventę galima nusipirkti, pavyzdžiui, tortų parduotuvėje! Bet kiekvienas, nors kartą ragavęs namuose kepto, pasakys, kad tai nepalyginama!

Gimtadienis mažiesiems – ypač nepaprasta šventė vien jau tuo, kad jie gauna daugybę dovanų ir gali suvalgyti… Didžiulį, būtent jiems skirtą tortą. O kad įspūdis būtų dar didesnis, tas tortas dažnai būna ypač spalvingas ir su gražiomis žvakutėmis. Aišku, ne visada tėveliai atranda laiko patys ar kartu su vaikais patys pagaminti tą gardų tortą, tačiau kai visgi pavyksta tai padaryti, įspūdis būna nepamirštamas. Vaikai gali pasijusti mažaisiais kulinarais ir taip pat džiaugtis praleisdami daugiau laiko kartu su tėveliais.

Būtent apie tortus, kuriuos nesunkiai galima pasigaminti namuose, ir pasakojama spalvingoje, nedidelės apimties knygelėje Mažųjų gimtadienio tortai.

Pabandykite, tėveliai, gal kažkuris receptas sudomins ir jūsų šeimą. O gal eksperimentuodami netgi sukursite savo?

96 puslapiai (#6)

Šaltiniai – ištrauka iš knygos, nuotrauka – www.knygos.lt

Aišku, labai svarbu, kokioje šeimoje jums pasisekė gimti ir augti. Jei augate šeimoje, kurioje kalama į galvą, kad esate vargšai ir šiame gyvenime ką nors pasiekti neturite jokių šansų, tai labai sunkiai tikėtina, kad ir jūs pats sieksite kažkokių aukštumų. Ir atvirkščiai, jei jūs gyvenate gražiuose namuose, keliaujate, sportuojate, tobulėjate, tai tikėtina, kad tokio pat gyvenimo sieksite ir užaugęs. Kiek jums pasiseks, kaip ir rašiau, labai daug priklausys nuo aukštesniųjų jėgų. Bet jei pats nedėsite pastangų, greičiausiai gerų rezultatų tikėtis bus nerealu.

Retokai būna, kad knyga taip įtrauktų, jog nesinorėtų dėl jos net eiti miegoti. O šįkart būtent taip ir nutiko. Skaičiau kone iki vidurnakčio ir per kitos dienos pietus beveik 200 puslapių knyga jau buvo baigta.

Algimanto Jablonsko knygoje Šokoladas su pipirais. Mano verslo istorija įtaigiai ir vaizdingai pasakojama kaip paprastas vaikinas (nors jis už daug ką dėkingas ir savo mamai) dėl savo darbštumo, atkaklumo, o kai kada ir dėl laimingo atsitiktinumo, pasiekia sėkmės versle. Nors jis patikina, kad viskas daugiausia pasisekė tik dėl Dievo pagalbos.

Knygoje atskleidžiama kiek daug visko teko išbandyti, patirti galybę sėkmės ir nesėkmės momentų, kol atrasta savo niša.

Atrodo, kaip gali vienam žmogui nutikti tiek daug nuotykių. Bet pasirodo, gali.

192 puslapiai (#5)

Šaltiniai: ištrauka iš knygos, nuotrauka – www.knygos.lt

Kai augome, mūsų mamos ir močiutės darė grožio stebuklus iš to, ką rasdavo virtuvėje: kiaušinio trynio su medumi (plaukų kaukei), agurkų (akių kompresams), ramunėlių užpilo (šviesiems plaukams skalauti), dilgėlių (tamsiaplaukėms). Alavijai augo kiekvienuose namuose, o virtuvė buvo valoma su soda ir skalbimo muilu. Gaminti kosmetiką namie buvo mūsų gyvenimo dalis. Šeimos moterys turėjo savo receptų knygutes ir gausybę žinių apie skirtingų augalų poveikį. Aišku, ši kultūra klestėjo iš dalies ir dėl to, kad parduotuvėse nieko nebuvo.

Ar mėgsti namuose gaminti kosmetiką? Pavyzdžiui, veido kremą, lūpų balzamą… O gal net nežinojai, kad tai įmanoma ir buvai tvirtai įsitikinusi, kad visas gėris veidui ir kūnui gali gimti tik specialiose laboratorijose? Pasirodo, kad ne. Daug daugiau kosmetikos priemonių nei įsivaizdavai, gali būti pagamintos namų virtuvėje turint paprasčiausius įrankius, kuriuos naudojame ir maisto gamybai. Apie tai ir dar daugiau ne per seniausiai perskaičiau ganėtinai prabangaus dizaino, gausiai iliustruotoje knygoje 100 % natūralu.

Dabar norime pasidalinti savo žiniomis su tavimi ir pasiūlyti kelis lengvus receptus, pagal kuriuos nesunkiai pasigaminsi namuose. Kai kurias priemones reikės sunaudoti iš karto. Tokios ypač šviežios kosmetikos parduotuvėse nerasi. Ir mes mėgstam tokius unikalius produktus. Nesvarbu, kad mūsų voniose pilna Uoga Uoga pagamintų ar dar tik eksperimentinių produktų, vis tiek kartais nueiname į virtuvę ir pasidarome šveitiklį ar kaukę iš to, ką randame.

212 puslapių (#4)

Šaltiniai: paveikslėlis – www.perkuknyga.lt

Sveiki,


Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita


Welcome,


You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita

Nori susirašinėti popieriniais laiškais? Palik savo kontaktus žemiau. Arba rašyk el. paštu: ligita@ligidangaus.lt

Tavo vardas

Klausimas

captcha

Saugos kodas

    Prenumeruok RSS

    Įrašyk savo el. paštą

  • Balsavimas

  • Tapk gerbėju

    Ligi Dangauson

    Darbai

    Radai klaidą? Pranešk.

    Kategorijos

    Archyvas

    Tinklaraščiai, batai ir sausainiai :))

    Poko.lt