Disertaciją „Alkoholikų vaikų savivertė“ parašiau aštunto dešimtmečio viduryje. Tuo metu vienintelė knyga apie tai buvo Margaret Cork „Pamiršti vaikai“ (The Forgotten Children). Šia tema domėtasi menkai. Vyravo nuostata, kad pagijus alkoholikui, bus įveiktos ir visos šeimos bėdos. Dėmesys – tik alkoholikui. Žinoma, daugeliui įdomiau stebėti ryškiai kambario šviesoje apšviestą žmogų negu kampe drebantį jos ar jo partnerį. O man visada buvo svarbesnis ne veiksmas, o atoveiksmis.

Kuo gyvena suaugę alkoholikų vaikai, kas juos vienija. Aiškėja, kad visa, kas skaudaus, nemalonaus įvyko, kai kas nors iš namiškių ilgą laiką piktnaudžiaudavo alkoholiu, nereiškia, kad tai sustabdo nuo šviesios, skaidrios, turiningos, įdomios ateities. Yra patarimų kaip pamažu įveikti ankstesnę negatyvią patirtį, pavyzdžiui, kartu su savo likimo broliais ar sesėmis.

Vertė Lina Černiauskaitė, 200 puslapių

Šaltiniai: nuotrauka – www.patogupirkti.lt , ištrauka – www.vaga.lt

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“