Ligi Dangaus

Nes skausmo atsikratyti neįmanoma – jis yra universali žmogiškosios būties konstanta. Todėl bandant pabėgti nuo skausmo ar apsisaugoti nuo bet kokios bėdos, galima sulaukti tik priešingo rezultato. Bandymas pašalinti skausmą tik padidina jautrumą kančioms, užuot kančią sumažinęs. Tai verčia matyti pavojingas šmėklas ant kiekvieno kampo, įžvelgti tironiją ir priespaudą kiekvienoje valdžioje, regėti neapykantą ir melą kiekviename [...]

Mano problema – mandagumas bendraujant su žmonėmis, kurie bendravimo nenusipelnė. Aš nemoku užversti neįdomios knygos. Nemoku išeiti iš kino, jeigu rodo neįdomų filmą. Nemoku pasiųsti neįdomių žmonių. Bent jau tuo metu nemokėjau. Tą nereikalingą mandagumą, kurio mus išmoko mamos vaikystėje, vėliau neteisingai supranta štai tokie Vitalikai. Juk mus vaikystėje taip mokė. Reikia padėti varguoliams ir [...]

Kai nutarsi laikytis bikinio programos, iškelk sau pasiekiamus tikslus. Negalvok apie idealias figūras, vaizduojamas knygose ir žurnaluose ar rodomas televizijoje, nuspręsk, kas pasiekiama tau. Pavyzdžiui, jeigu tavo dydis yra 44-as, tai iš tikrųjų tu negalėsi suplonėti iki 36-o per keturias savaites. Vis tiek gali numesti šiek tiek svorio, kol prasidės atostogų metas, sumažinti drabužius vienu [...]

Nuo tada, kai tapau mama, prigalvojau ir prikalbėjau dalykų, dėl kurių vėliau jaučiausi kalta. Tokių dalykų, kuriuos pripažinti dabar man sunku. Paprastai tai nebuvo tikri mano jausmai, o tiesiog tą akimirką išlieta frustracija dėl dar vieno suknisto maitinimo naktį arba vaiko, protestuojant parkritusio ant žemės. Įsikarščiavę visi prikalbame to, ko paskui gailimės, taip ir aš [...]

Darbo ir elgesio kultūra                     Darbo kultūra – tai sugebėjimas dirbti profesionaliai, tiksliai, taupiai, maksimaliai produktyviai ir kokybiškai atkakliai ieškant vis racionalesnių ir efektyvesnių darbo metodų. Darbo kultūra – tai atsakomybė už pavestą darbą, kuri virsta įpročiu, tai stiprus pasitenkinimo jausmas, kad gerai atlikai darbą. Kartu [...]

Nuolat pasineriu į įvairią veiklą, net jei dėl to retsykiais ir nukenčiu. Kita vertus, išnagrinėjus patirtą žalą, galima ją paversti visai puikiu dalyku. Žodžiu, pastebėjau, kad sakydama tai, ką galvoju, sukeliu pykčio protrūkius (ne tik pati pykstu, kaip išaiškėjo). Būna, išgirstu iš žmogaus: „Sakyk viską, ką galvoji!“, o kai pasakau, sulaukiu kažko tokio: „Eik tu…“ [...]