Pasaka apie Artūrą ir Kalėdų Senelį Fredį

Vilnius visa savo esybe alsavo Kalėdomis. Gedimino prospektas buvo judrus ir šventiškas. Apimtas ankstyvos tamsos miestas raibuliavo girliandų ir parduotuvių vitrinų šviesomis. Artūras stabtelėjo ir užsižiūrėjo į laimingus ir kažkur beskubančius žmones, kai netikėtai išgirdo sau už nugaros: „Sveikas!“. Atsisukęs pamatė stovintį Kalėdų senelį, kuris šypsojosi pro priklijuotą vatinę barzdą ir tiesė dešinę ranką pasisveikinimui.

„Sveikas“, – pakartojo Kalėdų senelis: „Nepažinai? Aš Fredis“. Artūras susiraukė ir sustabdė savo dešiniąją, tiesiamą rankos paspaudimui.

„Koks Fredis?“ – dar pasitikslino. –„Tas, kur su žvaigždute?“.

„Tas pats. Krizė, pats supranti, tai va laisvu laiku chaltūrinu“.

„Labas Fredi*.“ – pasakė Artūras atitraukdamas ranką ir įsikišdamas ją į kišenę.

„Gal po bokalą,“– pasiūlė Kalėdų Senelis.

„O kas tu per vienas, kad aš su tavim gerčiau?“ – griežtai ir iš aukšto paklausė Artūras.

„Klausi, kas aš toks? Ar nematai, Artūrai? Aš gi esu Kalėdų Senelis. Čia pas katalikus tokia būtybė yra, kuri Kalėdinę naktį po namus vaikšto, vaikams dovanas dovanoja ir panašiai. Nu bet tau kaip socialistui čia sunku suprasti…“.

Artūras grėsmingai dėbtelėjo į jį, bet kažkur viduje pajuto stiprų kirbuliuką. „O alaus bokaliukas būtų labai gerai“ – pagalvojo. Tą pačią akimirką Artūras pajuto beveik skausmingą, paskutinius valios likučius atimantį troškulį. Kalėdų Senelis iš karto tai suprato ir abu tylėdami pasuko iki artimiausio alubario. Įėjo, atsisėdo, užsisakė.

„Pastebėjai koks nelygus ir duobėtas kelias iki čia? Eidamas kelis kartus vos neišsitiesiau. Daug prastesnis nei Pylimėlių gatvė Antakalny“, – pabandė užmegzti pokalbį Kalėdų Senelis.

Artūras tylėdamas tik sriūbt alaus. Tada Kalėdų Senelis pabandė iš kitos pusės.

„Matai, Kalėdos tai tarsi Jėzaus gimtadienis. Pas katalikus tai viena iš pagrindinių švenčių. O dar yra Velykos – čia Jėzaus prisikėlimo šventė. Tau kaip bedieviui gal „biškį“ čia sunku susigaudyti. Bet, žinok, galima atskirti pagal tai, kad per Kalėdas būna Kalėdų seneliai, o kai pamatysi, kad žmonės dažo kiaušinius, reiškia Velykos,“ – mandagiai paaiškino Kalėdų Senelis.

Artūras gurkštelėjo iš bokalo dar vieną godų gurkšnį vis dar niauriai tebetylėdamas.

„Nu nebūk tu toks surūgęs, atsipalaiduok…“, – paragino Kalėdų Senelis, nusiplėšdamas sau vatinę barzdą ir susikišdamas ją į savo raudonos spalvos palto kišenę, – „Nu pasižiūrėk į save. Kaip ne žmogus. Aš tau netgi dovanų turiu“.

Kalėdų Senelis intensyviai paieškojo savo jau apytuščiame maiše ir po kiek laiko ištraukė iš jo saują kūčiukų.

„Štai, čia tau“, – pabėrė kūčiukus ant stalo, –„Nu nesiraukyk. Visai skanūs, padžiūvę, labai tinka prie alaus. Čia ne mano kaltė, kad pakuotė prakiuro. Keliai nelygūs, ne taip kaip Pylimėlių gatvė, tai besikratant ir pabiro po visą maišą, bet tu nesijaudink – maišą aš dar vakar skalbimo mašinoje išskalbiau. O va, nepatikėsi, ką dar turiu“, – vėl iki peties sugrūdo ranką į maišą ir pasirausęs jame ištraukė aptrintą brošiūrą – „Štai, pasižiūrėk, ne tik apie tave, bet ir apie tavo antrąją pusę pagalvojau. Labai naudinga knyga, „Kalbėkime lietuviškai“ vadinasi, autorius Aldonas Pupkis. Čia dar, pažiūrėk, pirmam puslapy parašiau dedikaciją „Rasai, nuo Kalėdų senelio Fredžio“. Nuostabu, tiesa?“.

Artūras, žvelgdamas į kūčiukus, pabertus ant stalo ir šalia padėtą brošiūrą, vėl tylomis pakėlė bokalą prie lūpų.

„Aišku, kur čia tau socialistui gerti su Kalėdų Seneliu. „Tipo“ ne lygis. Kas tau, kad dabar Jėzaus gimtadienis – nepalyginsi su Uspaskicho jubiliejum. Aš su tavim kaip žmogus, o tu? Na ir charakteris tavo. Net ir mano auksinė kantrybė, šią normaliam žmogui šventą, o tau eilinę dieną, turi ribas. Einu į tualetą, pūslė jau spaudžia, o tu palauk, tuoj grįšiu“, – pyktelėjo Kalėdų Senelis ir pakilęs nuo stalo patraukė prie durų su raide „V“. Užsidarė viduje, palikęs Artūrą prie stalo vieną.

Praėjo pusvalandis, kitas, o Kalėdų Senelis kaip negrįžta, taip negrįžta. Nebeištvėręs Artūras priėjo prie durų su raide „V“ ir priglaudė prie jų ausį. Išgirdęs Kalėdų Senelio balsą suprato, kad jis kalbasi su kažkuo iš gretimo „kabineto“ ant kurio durų buvo raidė „M“. Artūras nuspaudė durų su raide „V“ rankeną. Tos neatsidarė – buvo užrakintos iš vidaus. Tuomet Artūras nuspaudė durų su raide „M“ rankeną. Durys atsidarė ir jisai užėjo vidun. O ten viskas taip gražu, jauku, ant sienų kabo piešiniai, o pačios sienos išmuštos oranžinės spalvos apmušalais, kampe stovi papuošta Kalėdų eglutė. Šalia jos sėdėjo simpatiška rausvaplaukė.

„Kas jūs?“ – paklausė Artūras.

„Mano vardas yra Ligita.“ – atsakė rausvaplaukė.

„O ką čia veikiate?“ – kiek sutrikęs kvailokai paklausė Artūras.

„Na, kaip…. čia aš bendrauju su kitais žmonėmis.“ – atsakė toji.

„Kodėl jūs neužsirakinusi?“ – paklausė jos Artūras.

„Ši vieta yra atvira visiems. Kiekvienas gali čia užeiti ir man išsipasakoti. Aš priimu visus,“ – maloniai atsakė rausvaplaukė, palydėdama savo žodžius kerinčia šypsena.

„Tuomet, gal jūs neprieštarausite?“ – kaltai šypsodamasis atsiklausė Artūras ir, užsilipęs ant nuleidžiamo vandens bakelio, prikišo veidą prie palubėje esančios ventiliacinės angos, vedančios į gretimą „kabinetą“ su raide „V“ ant durų, kur buvo užsirakinęs Kalėdų Senelis.

„Kalėdų Seneli, tu esi menkysta ir nevykėlis. Tu nieko taip ir nesugebėjai pasiekti savo gyvenime ir dabar vienintelė tavo egzistencijos prasmė yra daugiau už tave pasiekusių žmonių šmeižimas. Tu pats supranti, kad tavo gyvenime nieko prasmingesnio už tavo vatinę barzdą jau nebebus. Tu puikiai žinai, kad jokia ilgakojė Snieguolė su dideliais „papais“ tavo lovoje niekada negulėjo ir jau niekada negulės. Dėl to tu pyksti ir vemi ant viso pasaulio. Tu smirdi ir man tavęs nuoširdžiai gaila.“ – garsiai ir aiškiai ištarė Artūras į ventiliacinę angą.

„Pats tu kvailys“, – pasigirdo žodžiai iš anapus sienos. Kažkur netoliese palubėje įkyriai suzyzė Musė.

Artūras atsiduso, nulipo nuo nuleidžiamo vandens bakelio, mandagiai padėkojo rausvaplaukei ir išėjo iš „kabineto“. Dar kartą pabandė nuspausti durų su raide „V“ rankeną, tačiau jos neatsidarė. Apsidairęs Artūras pamatė į sieną atremtą šepetį. Paėmė ir juo užrėmė užrakintas duris iš lauko, kad Kalėdų Senelis negalėtų išeiti. Apimtas piktdžiugos patraukė prie alubario durų ir peržengęs išėjimo slenkstį sustojo lauke, apstulbintas atsivėrusio vaizdo. Miesto nebeliko. Priešais driekėsi begalinė, sniegu nuklota lyguma, horizonte susiliejanti su tamsiu ir žvaigždėtu nakties dangumi, kuriame skaisčiai švytėjo Paukščių Takas. Baltas sniegas, juodai mėlyname danguje spingsinčios žvaigždės, skleidė neapsakomą šilumos ir ramybės pojūtį. Artūras išsitraukė iš kišenės „Camel“ pakelį ir prisidegė cigaretę. Pučiami cigaretės dūmai plona, vingiuota ir nenutrūkstama srovele pakilo iki pat Grįžulo Ratų ir padarę nakties danguje baltą, perregimą lanką, nuvinguriavo kažkur toli už horizonto. Nebuvo nieko tik už nugaros alubaris ir priešais besidriekianti sniego lyguma, spinduliuojanti ramybės ir jaukumo pojūtį, daug intensyvesnį nei tą, kuris apima po ilgos kelionės sugrįžus į namo.

„Ech, Artūrai, na ir kaip į tavo protingą galvą galėjo šauti tokia kvaila mintis, kad manęs nėra? Aš esu ir nėra nieko akivaizdesnio už tai,“ – staiga kažkur iš begalinės dangaus gelmės pasigirdo švelnus ir ramus balsas, savo melodingu skambesiu užpildantis visą erdvę ir ištirpstantis saldžiai gaiviame nakties ore. Cigaretė iš prasižiojusios Artūro burnos nukrito ant žemės, o balsas iš dangaus tęsė:

„Aš jau seniai tave seku ir nors viską tu savo gyvenime pasiekei be mano pagalbos, nepamiršk – viskas yra mano rankose, o mano keliai nežinomi. Prisimink tai, kai kitą kartą piktžodžiausi ir teisi kitus. O dabar eik ir išleisk Kalėdų Senelį. Jis jau seniai nusilengvino ir jį tau pasiuntęs Tamsos Valdovas jau laukia jo grįžtančio, o pas Jį nevėluojama. Artūrai, o tu nenori man nieko pasakyti?“

„Net nežinau… Atleisk man, kad pasidaviau puikybei… Nežinau ką galėčiau tau pasakyti, gal tik norėčiau paprašyti tavęs… ne, ne, sau man nieko nereikia… čia iš kart po Kalėdų toks istorikas Maras ginsis disertaciją. Jis labai talentingas, tačiau man vis tiek neramu, kad per gynimą neatsitiktų kokia nesėkmė. Gal galėtum apsaugoti jį?“

„O taip, jis iš tiesų labai talentingas ir tikrai pajėgus tai padaryti be mano pagalbos, bet aš dėl visa ko „prakontroliuosiu“, kaip pas jus sakoma. Džiaugiuosi, kad tu pradedi suprasti. Dabar grįžk atgal į alubarį ir išleisk Kalėdų Senelį. Kai padarysi tai, viskas vėl bus kaip buvę, tačiau tu jau būsi kitoks. Eik ir niekada nepamiršk to, ką dabar supratai. Laiminu tave.“

„Dėkoju tau. Padarysiu viską kaip liepei. Aš melsiuosi už Marą. Nusidėjau, atleisk man, o Visagali“, – ekstazės smaugiamas sukuždėjo Artūras ir apsipylė atgailos ašaromis.

Komentarai: 37 “Pasaka apie Artūrą ir Kalėdų Senelį Fredį”

  1. 1.

    Kalėdinės pasakos jau pas mus! - Ligi Dangaus gruodžio 23rd, 2009, 8:46 pm

    [...] Pasaka apie Artūrą ir Kalėdų Senelį Fredį [...]

  2. 2.

    Aurimas gruodžio 23rd, 2009, 9:03 pm

    Nuostabu! Iš karto bėgu balsuoti.

  3. 3.

    kreivarankis gruodžio 23rd, 2009, 9:08 pm

    Aurimai, tu bent perskaityk… bent mano :)

  4. 4.

    Aurimas gruodžio 23rd, 2009, 9:11 pm

    Skaitau, daug poteksčių. O tu mano paskiau paskaityk ir kritiškai parašyk, nes bus įdomu labai išmatyti raides, kokias tu galėtum parašyti, skaitant mano nevykusią pasaką : )

  5. 5.

    Ligita gruodžio 23rd, 2009, 9:17 pm

    Aš tai jau visas ne po vieną kartą perskaičiau :D

  6. 6.

    Aurimas gruodžio 23rd, 2009, 9:17 pm

    Kiek laiko rašei šią pasaką? :D

  7. 7.

    Aurimas gruodžio 23rd, 2009, 9:17 pm

    Ligita, ir kokie įspūdžiai? Juk tu turėjai dar ir ispanų kalbos egzaminams ruoštis :)

  8. 8.

    Ligita gruodžio 23rd, 2009, 9:17 pm

    Tiesa, gražu: kreivarankis – tu bent mano perskaityk. Aurimas – o tu mano paskiau!

  9. 9.

    kreivarankis gruodžio 23rd, 2009, 9:19 pm

    Aš Aurimui taip pasakiau, nes mane apėmė baimė, kad jis tuoj puls balsuoti net neskaitęs. O Valentinas – šįkart super!

  10. 10.

    Ligita gruodžio 23rd, 2009, 9:23 pm

    kreivaranki, man atrodo, kad Aurimas iš pradžių atidavė balsą už tavo pasaką, po to pradėjo ją skaityti, nes pats pagalvok… Jis jau ankstesniam įraše klykavo, jog tu laimėtojas :)

  11. 11.

    Maras gruodžio 23rd, 2009, 9:24 pm

    Su tokiais globėjais tai tikrai nebaisu :) .
    smagu, nors kiek ištęsta.
    O gal Artūras po tokio stebuklo ir neberūkys :) ?

  12. 12.

    Aurimas gruodžio 23rd, 2009, 9:26 pm

    Perskaičiau jau antrą kartą, kad viską suprasčiau. Tai, kreivaranki, kiek laiko rašei? :)

  13. 13.

    Aurimas gruodžio 23rd, 2009, 9:27 pm

    Aš skaitau kreivarankio pasakas fenomenaliu greičiu :)

  14. 14.

    kreivarankis gruodžio 23rd, 2009, 9:28 pm

    Nu atėmė laiko. Čia man ji ilgainiui susiklostė, o kai Maras su Artūru pradėjo diskutuot, tai ir susidėliojo viskas… :)

  15. 15.

    Aurimas gruodžio 23rd, 2009, 9:30 pm

    Kiek maždaug? 4 valandas, 6 valandas? Dieną? Jau tu pats balsavai už pasaką? O kažin ar Ligita jau balsavo už pasaką. : D

  16. 16.

    kreivarankis gruodžio 23rd, 2009, 9:33 pm

    Nzn. Stebėjimas užėmė kelis mėnesius. O parašiau per kokias 3 val. Jau nubalsavau už Valentiną. Ten tikra Kalėdinė pasaka ir ne taip pigiai populistiškai politizuota kaip manoji. Patiko kaip Dievas Tėvas įrodo Jėzui jo buvimą pasiremdamas Rene Dekarto citatomis. Aš Valentino vietoje į Jėzaus lūpas būčiau įdėjęs kokią Markso ar Lenino citatą, įrodančią, kad Dievo nėra. Gautusi tarsi koks tai kartų konfliktas. :)

  17. 17.

    Aurimas gruodžio 23rd, 2009, 9:38 pm

    O iš kur žinai, kokiomis citatomis rėmėsi? Dar neskaičiau tos pasakos. Tu daug citatų moki? Gal citatų žodynų daug turi? Ir tavo pagrindiniai žinių šaltiniai knygos ar interneto straipsniai?

    Beje, jei per tris valandas parašei tokią pasaką, tai tavo rašymo stilius yra tikrai labai geras.

    Kodėl manai, kad tavo pasaka populistiškai politizuota? Jau visas Tu pasakas perskaitei?

  18. 18.

    romas gruodžio 23rd, 2009, 9:40 pm

    Aurimai, buvai pas kalvį liežuvio ploninti :)

  19. 19.

    WU gruodžio 23rd, 2009, 9:41 pm

    Kreivaranki, you’re so lucky, you’ve got a man crush :) )

  20. 20.

    Aurimas gruodžio 23rd, 2009, 9:41 pm

    Kaip suprasti? Jei gerai suprantu metafora, tai taip, bet turbūt neteisingai suprantu Jūsų metaforą;)

  21. 21.

    kreivarankis gruodžio 23rd, 2009, 9:42 pm

    Romai,
    žinok jis visada taip su manim kalba. Įtariu, kad čia kokia provokacija.

  22. 22.

    WU gruodžio 23rd, 2009, 9:46 pm

    Kreivaranki aš neabejoju, kad ketinimai tyri, o jausmai nuoširdūs :)

  23. 23.

    kreivarankis gruodžio 23rd, 2009, 9:54 pm

    WU,
    jei kada nors aš tokia maniera bendrausiu su tavim, tai žinok, kad mano ketinimai tikrai nėra tyri… :D

  24. 24.

    . gruodžio 23rd, 2009, 9:56 pm

    Komplimentai ir plojimai Autoriui.
    Gerai parašyta, su visom aktualijom ir moralu, kuris tikrai reikalingas. Sąmojingai, pora kart žvengiau…Pabaiga fantastiška- kur apie paukščių taką ir po to – žemiški rūpesčiai dėl Maro… Kaip gražu, jog Artūras prašo nešiuolaikiškai, o nuoširdžiai, o gal ir „nuoširdžiai” gero linkėdamas tam savo kolegai istorikui.
    Vaizdingai, vos ne scenarijus… Manau, tinkliaraštininkas bus sužavėtas, kad ir kaip būtų net sau sunku prisipažinti.
    Greičiausiai apsimes neskaitęs, kas būtų negražu.

    Kreivaranki, bravo, čia maždaug tas pats, kaip kad musę pakaustyti aukso pasagėlėm pavyko :)

  25. 25.

    WU gruodžio 23rd, 2009, 9:57 pm

    O, kreivaranki, tu toks fainuolis.. visame kame.. :D

  26. 26.

    romas gruodžio 23rd, 2009, 10:11 pm

    Geras:) Patiko kambariukai su su raidėmis V ir M. Aš kažkur net skaičiau, kad interneto komentarai pakeitė užrašus ant išviečių sienų. Aurimas ne be reikalo yra šiek tiek pasimetęs. Reikia nugyventi audringą internetinį gyvenimą, kad viską suprastum :)

  27. 27.

    laukine gruodžio 24th, 2009, 1:03 am

    „Reikia nugyventi audringą internetinį gyvenimą”. O jeigu ne? Kas tada? Nejau anapus interneto nieko nėra? Gal laikas atsimerkti, pažiūrėti ir nusišypsoti tam, kas iš tiesų šalia tavęs? Pasidžiaugtis, kad lyja lietus, šviečia saulė ar drebia iš visos jėgos sniegas tiems, kas iš tiesų kvėpuoja, jaučia, dreba, jaudinasi ir pergyvena? Nejaugi tai tai, kaą parašom pasislėpę už nick’o slepia tikrąją prigimtį? Pažiūrėkim. Kas iš tiesų šalia mūsų. Nesvarbu, žmogus, pelė, šuo… Pasakykim , kad tik jis pats svarbiausias.Tas, dėl kurio norm kvėpuoti. Džiaugtis. Ir mylėti. Su šventėmis. Skaitau Jus visada. Šilumos ir meilės Jums visiems. Nedalyvauju Jūsų pokalbiuose, bet mylliu Jus visus.

  28. 28.

    Šrekis gruodžio 24th, 2009, 9:19 am

    Kreivaranki, prisipažinsiu vakar užsiknisęs ir prabėgomis nesugebėjau įsigilint.. Šviežesne rytine akimi atsivėrė visai kitas vaizdas :) Šaunuolis, žiauriai gerai, labai patiko. Su giliu liūdesiu tau ir sau tenka pripažinti, kad po šios pasakos neabejotinai prisišauksi naujų lankytojų į savo patalpėlę :) .

    Dėkui už prasmingą akimirką šiame balagane suformuotame visuotinio noro šventą ar ne šventą šventę švęst..

  29. 29.

    TipasK gruodžio 24th, 2009, 10:07 am

    Labai patiko. Matosi, kad istorija galvoje išnešiota išsūpuota. Ir tekstas sklandus. Tik pabaigos norėjosi optimistiškesnės, naujametiškesnės. Dabar gi paliekamas Artūras atgailos ašaromis apsipylęs ir nelabai aišku, kiek jis žada verkti, o kiek veikti. Juk visas siužetas „pasmeigtas” ant Fredžio – Artūro, tai ir pabaiga turėjo būti su jais.

  30. 30.

    R.Medinis gruodžio 24th, 2009, 10:15 am

    Sveikinimai

    Tema truputį pavadalota (Artūras vs Fredis), bet charakterių ir nuotaikos atskleidimas gavosi puikūs. Pritarsiu TipuiK, kad truputį pritrūko efektyvumo finalui, bet čia jau toks lietuviškas bruožas.. Nors VVV pasaka irgi įdomi, bet balsuosiu už Kreivarankį. Man pasirodė, kad Valentinas norėjo ne kiek pasekti kažką skaitytojui, kiek parodyti save…

  31. 31.

    kreivarankis gruodžio 24th, 2009, 10:31 am

    Iš tikrųjų, kad gautusi geras pasakos finalas apie jį reikia galvoti jau rašant pradžią. O aš žinojau tik vidurį. :) Tik „dadirbau” į priekį ir atgal.

  32. 32.

    WU gruodžio 24th, 2009, 10:33 am

    Kreivaranki, tu jau laimėjai šią šachmatų partiją, ar dar nori daryti ėjimus po mato?

  33. 33.

    romas gruodžio 24th, 2009, 10:37 am

    Man irgi kažkaip pabaigos pritrūko. Maras buvo iškėlęs klausimą: ” Ką reiškia kulminacijos pabaigoje nykimas vakarietiškuose kūriniuose?”. Nors gal čia Holivudas ir vaikystės pasakos tokius stereotipus įskiepijo:)

  34. 34.

    Šrekis gruodžio 24th, 2009, 10:45 am

    Va va prisižiūrėjo Holivudinių filmų ir ieško visur kulminacijos. Geras pastebėjimas, Romai :) Kreivaranki „nedabaigtas” produktas, nepirksim.

  35. 35.

    kreivarankis gruodžio 24th, 2009, 10:47 am

    Ne, nieko netaisysiu. Mano akimis viskas yra užbaigta.

  36. 36.

    Šrekis gruodžio 24th, 2009, 10:58 am

    Kreivaranki, mes už tave pataisysim :)

    Aišku juokai visa tai. Pasaka gera, o svarbiausia ji yra, mes ją galime matyti ir perskaityti. Niekas nedraudžia kitiems parašyt geriau. Gerų švenčių :) .

  37. 37.

    kreivarankis gruodžio 24th, 2009, 11:13 am

    Gerų švenčių Šreki, tau ir visiems kitiems.

Rašyti komentarą

Sveiki,


Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita


Welcome,


You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita

Nori susirašinėti popieriniais laiškais? Palik savo kontaktus žemiau. Arba rašyk el. paštu: ligita@ligidangaus.lt

Tavo vardas

Klausimas

captcha

Saugos kodas

    Prenumeruok RSS

    Įrašyk savo el. paštą

  • Balsavimas

    • Ligita dabar kuria. Parašyk jai laišką, jei kyla klausimų dėl tavo kūrybos ar nori papasakoti apie save. Atsiprašome, laikinai neaptarnaujame. ligita@ligidangaus.lt
  • Tapk gerbėju

    Ligi Dangauson

    Darbai

    Radai klaidą? Pranešk.

    Kategorijos

    Archyvas

    Tinklaraščiai, batai ir sausainiai :))

    Poko.lt